Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

skalės. Be to sunku
paaiškinti darbuotojų demotyvaciją, nes, pasiekus tam tikrą piramidės lygį,
kelias atgal A Maslowo teorijoje nenumatytas; neaišku, kodėl kai kurie
individai, būdami patenkinti viename lygyje, nėra motyvuoti aukštesnio
lygio poreikių.

F. Herzbergo dviejų veiksnių motyvacijos teorija

Ji pagrįsta prielaida apie pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu.
Veiksnius, kurie gali pašalinti nepasitenkinimą darbu, F. Herzbergas
pavadino higieniniais veiksniais (darbo aplinkos veiksniai), o veiksnius,
turinčius įtakos pasitenkinimui, - motyvacijos veiksniais.
Darbo aplinkos veiksniai – tai organizacijos politika, darbo ir
socialinis saugumas, statusas, gamybiniai santykiai, darbo užmokestis,
darbo sąlygos, kontrolė, administracijos elgesys su darbuotojais;
motyvacijos veiksniai: saviraiška, pažanga, atsakomybė, pripažinimas,
sėkmė.

Šių veiksnių požiūriu visus žmonių poreikius galima suskirstyti į dvi
grupes:
1. poreikiai, susiję su bado, troškulio, skausmo numalšinimu bei panašių
poreikių patenkinimu;
2. dvasiniai poreikiai. Jų patenkinimas sąlygoja asmenybės tobulėjimą;

F. Herzbergas nustatė, kad darbo užduočių turinys veikia motyvuojamai
ir suformulavo pasiūlymus, kaip padaryti turiningesnes pasikartojančias
užduotis, kad darbuotojas pajustų jam patikėto darbo svarbą, vertę
sudėtingumą, turėtų galimybę savarankiškai priimti sprendimus, o tai
reiškia ir atsakyti už užduoties įvykdymą, suvoktų, kad atlieka
savarankišką darbą. Dauguma organizacijų panaudojo šiuos teiginius
įgyvendinti darbo turiningumo programoms, kurių esmė ta, kad išplečiamos
darbuotojų veiklos ribos, darbas pertvarkomas taip, kad teiktų didesnį
pasitenkinimą. Nors darbo turiningumo koncepcija sėkmingai taikoma daugeliu
atvejų., tačiau ji tinka ne visiems žmonėms motyvuoti.
F. Herzbergo dviejų veiksnių motyvacijos teorija kritikuojama dėl
tyrimų metodų. Autorius atliko tokį eksperimentą: dviem šimtams dažų ir
lako gamybos firmų darbuotojų jis pateikė du klausimus: 1) ar galite
smulkiai aprašyti situaciją, kai atlikus savo pareigas, jūsų savijauta buvo
labai gera? ir 2) kada jūsų savijauta buvo labai bloga? Remdamasis šios
apklausos rezultatais, F. Herzbergas veiksniu, lemiančius pasitenkinimą ar
nepasitenkinimą savo darbu, sugrupavo į motyvuojančius ir darbo aplinkos
veiksnius. Tačiau kai žmogaus prašoma aprašyti situacijas, kuriose jis
pajuto pasitenkinimą ar nepasitenkinimą savo darbu, tai jis