Monopolija ir jos reguliavimas

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

tarnybą, kontroliuojančią monopolijos kainą.
Kainodara pagal ribinius kaštus apsaugo monopoliją nuo piktnaudžiavimo mažiau gaminti ir brangiau parduoti. Ji verčiama sumažinti kainą, todėl daugiau parduoti. Tačiau monopolijos pelnas sumažėja, nes tai ne optimalios gamybos taškas (E1), bet jis išlieka (vidutinis pelnas išlieka E2Z).
Tačiau jei vidutinių kaštų kreivė būtų aukščiau ribinių kaštų kreivės, kai šioji susikerta su paklausos kreive, tai toks kainos nustatymas monopolijai atneštų nuostolius ir priverstų palikti ją verslą(žr. 2 pav.: nuostolis produkcijos vienetui būtų GE2 ).
Tokiu atveju (žr. 2 pav.) vyriausybė gali rinktis kitus būdus. Vienas jų – tai kainodara pagal vidutinius kaštus. Tai tokio kainos lygio nustatymas, kuriam esant susikerta vidutinių kaštų ir paklausos kreivės taškas (taškas E3). Teoriškai tai atlikti nesudėtinga. Jei firma gauna ekonominį pelną, t.y. veikia E1 taške, tai kaina

P1 yra per aukšta. Jei monopolija turi nuostolių (taškas E2), tai P2 kaina yra per žema. Todėl ją reikia padidinti ir ji turėtų būti P3. Kaina padengtų vidutinius kaštus ir garantuotų normalųjį pelną.

2 pav. Kainodara pagal vidutinius kaštus
Praktinės problemos apsunkina šį sprendimą, nes:
1) sunku nustatyti teisingą procentinį atlygį už investuotą kapitalą
2) sunku apskaičiuoti investuoto kapitalo vertę.
Apskritai kainodaros pagal vidutinius kaštus poveikis efektyvumui yra teigiamas, nes padidina efektyvumą, kuris lygus plotui 4 (žr. 3 pav.).

3 pav. Efektyvumo padidėjimas nustatant monopolijos kainą pagal vidutiniu kaštus
Kadangi taip buvo pasiekta didesnė gamybos apimtis, t.y iš E1 į E3, tai padidėjo alokacinis efektyvumas. Tačiau dėl tokio kainos nustatymo būdo gali būti skatinamas techninio efektyvumo sumažėjimas. Taip vyksta dėl to, kad firma gali sąmoningai nesistengti pasiekti minimalaus vidutinių kaštų taško, nes kaina nustatoma pagal vidutinius kaštus, t.y. neleidžiant gauti ekonominio pelno. Bet kartu šis būdas užtikrina bet kokių kaštų padengimą. Todėl visuminis efektyvumas padidės tik tada kai alokacinio efektyvumo padidėjimas viršys techninio efektyvumo sumažėjimą.
Vyriausybės subsidija ir kainos nustatymas pagal ribinius kaštus
Kitas būdas, verčiantis monopoliją gaminti taške E2, yra kainodaros taikymas pagal ribinius kaštus, drauge mokant firmai vienkartines subsidijas susidarantiems nuostoliams padengti. Tai reikštų, kad nustatoma P2 kaina (žr. 2 pav.). Tuo pasiekiamas efektyvumo padidėjimas – 4+5 plotai (žr. 2 pav.) ir suteikiama nuostolių dydžio subsidija(žr. 2 pav.) Tuomet firmai nereikėtų palikti verslo.
Teoriškai tai įmanoma, bet praktiškai vartotojai sunkiai