Aprašymas:

Darbas:

PROJEKTAS

„MOKSLO IR TECHNIKOS PAŽANGA XIX a.“


ĮVADAS

Mūsų nagrinėjamas laikotarpis šiais metais buvo „Naujųjų amžių istorija“ , iš kurio mes išskyrėme temą „Mokslo ir technikos pažanga XIX a.“. Sparti kapitalizmo raida skatino įvairių mokslų plėtotę, buvo atrasta įvairių dalykų, kurie padėjo geriau pažinti ir suvokti pasaulį, palengvino buitį, pagerino gyvenimo sąlygas. Štai keletas svarbesnių atradimų:

• 1893 m. vokietis zoologas Teodoras Švanas įrodė, jog visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių.
• 1859 m. anglas biologas Čarlzas Darvinas sukūrė evoliucijos teoriją – „Rūšių atsiradimas evoliucijos keliu...“
• 1866 m. čekas Gregoras Mendelis įrodė paveldimumą.
• XVII a. olandas biologas Antonijus Levanhukas per mikroskopą atrado mikrobus.
• XIX a. Prancūzas chemikas-mikrobiologas Luji Pasteras nustatė, kad ligas sukelia bakterijos.
• XIX a. Vokietis gydytojas Robertas Kochas atrado tuberkuliozės bakterijas.
• XIX a. Anglas chirurgas Džozefas Listeris suprato, kad žaizdų pūliavimą sukelia bakterijos.
• Prancūzas chemikas Antunas Lavuazjė įrodė, kad su degančiais kūnais jungiasi deguonis. Kartu su P. Laplasu susintetino vandenį.
• 1803 m. anglas chemikas, fizikas Džonas Daltonas suformulavo ir pagrindė atominę medžiagos sandaros teoriją.
• 1864 m. anglas fizikas Džeimsas Maksvelis sukūrė elektromagnetinio lauko teoriją.
• 1895 m. vokietis fizikas Vilhelmas Rentgenas atrado spindulius, kurie galėjo prasiskverbti per įvairias medžiagas.
• 1896 m. prancūzas fizikas Anri Bekerelis atrado urano radioaktyvųjį spinduliavimą.
• 1897 m. anglas fizikas Džozefas Tomsonas atrado elektroną.
• 1897 m. anglas fizikas Ernestas Rezerfordas įrodė, kad atomas yra sudarytas iš branduolio ir elektronų.

Taigi rezultatas toks, kad po šių atradimų sumažėjo žmonių mirtingumas, pailgėjo gyvenimo trukmė. Biologija, medicina, chemija, fizika pasiekė naują raidos etapą.

ALBERTAS EINŠTEINAS




Albertas Einšteinas, didžiausias dvidešimto amžiaus mokslininkas ir visų laikų intelektualas, geriausiai žinomas dėl savo reliatyvumo teorijos. Iš tikrųjų egzistuoja dvi teorijos: 1905 m. suformuluota specialioji reliatyvumo teorija ir 1915 m. suformuluota bendroji reliatyvumo teorija, kurią tiksliau galima būtų pavadinti Einšteino gravitacijos dėsniu.
Einšteino teorija įrodo, kad visi moksliniai skaičiavimai yra reliatyvūs. Paneigdama absoliutaus laiko egzistavimą, Einšteino teorija padarė perversmą moksle. Kaip radikaliai ši teorija pakeitė mūsų erdvės ir laiko suvokimą, gali pailiustruoti toks pavyzdys.
Įsivaizduokite erdvėlaivį X, judantį tolyn nuo Žemės 100 000 kilometrų per sekundę greičiu. Greitį stebėtojai matuoja ir erdvėlaivyje , ir Žemėje.Jų matavimai sutampa. Tuo pačiu metu kitas erdvėlaivis Y juda tiksliai ta pačia kryptimi, kaip erdvėlaivis X, bet daug greičiau. Jeigu stebėtojai Žemėje išmatotų erdvėlaivio Y greitį, jie pamatytų, jog šis skrieja nuo Žemės 180 000 kilometrų per sekundę greičiu.Stebėtojai erdvėlaivyje Y gautų tokį patį rezultatą.
Abiem erdvėlaiviams judant ta pačia kryptimi, atrodytų, kad skirtumas tarp jų greičių yra 80 000 kilometrų per sekundę ir kad greitesnis laivas turi tokiu greičiu judėti nuo lėtesniojo.
Tačiau Einšteino teorija įrodo, jog abiejų laivų stebėtojai sutars, kad atstumas tarp jų didėja ne 80 000 kilometrų per sekundę, o 100 000 kilometrų per sekundę greičiu.
Toks rezultatas gali pasirodyti juokingas, ir skaitytojas gali įtarti, kad čia esama kažkokios apgaulės arba nepaminėta kokia nors svarbi detalė. Anaiptol, rezultatas neturi nieko bendra su erdvėlaivių konstrukcijos detalėmis ar juos varančiomis jėgomis. Pagal Einšteiną, toks rezultatas (kurį lengvai galima apskaičiuoti, naudojantis jo greičių derinimo formule) yra tik laiko ir erdvės prigimties pasekmė.
Reikia turėti omenyje, kad kuriant atominę energija svarbų vaidmenį atliko ir kiti žmonės; vis dėlto Einšteino indelio svarba neginčytina. Be to, būtent Einšteinas 1939 metais parašė laišką prezidentui Ruzveltui, kur aprašė atominių ginklų gamybos galimybę ir akcentavo, jog Jungtinėms Valstijoms svarbu apsirūpinti tokiais ginklais ankščiau už vokiečius – tai padėjo pradėti Manheteno projektą, kurio rezultatas buvo pirmosios atominės bombos sukūrimas.
Specialusis reliatyvumas sukėlė karšus ginčus, ir tik vienu klausimu visi sutiko – tai labiausiai protą drumsčianti mokslinė teorija, kokia kada nors buvo sukurta. Deja, jie klydo, nes bendrosios Einšteino reliatyvumo teorijos išeities taškas yra prielaida, kad gravitaciniai efektai susiję ne su fizinėmis jėgomis, o greičiau yra erdvės išlikimo rezultatas.Iš tiesų stulbinanti idėja!
Kaip įmanoma išmatuoti erdvės išlinkimą? Ir ką reškia erdvės išlinkimas? Einšteinas ne tik suformulavo tokią teoriją,bet ir suteikė jai aiškia matematinę formą, pagal kurią galima daryti tikslius spėjimus ir tikrinti jo hipotezes. Tolimesni stebėjimai – svarbiausi iš jų buvo padaryti per visiškus Saulės užtemimus – pakartotinai patvirtino Einšteino apskaičiavimų teisingumą.
Bendroji reliatyvumo teorija keliais atžvilgiais skiriasi nuo mokslinių dėsnių. Pirma, Einšteinas suformulavo