Komentarai (0)

(Darbą įkėlė plaukykė)

Darbas:

žydas, į valdžią atėjus Hitleriui, Vokietijoje jam tapo pavojinga. 1933 metais jis išvyko į Prinstoną ir dirbo Prinstono fundametaliųjų tyrimų institute. 1940 metais tapo Jungtinių Valstijų piliečiu. Pirmoji Einšteino santuoka baigėsi skyrybomis;antroji buvo labai laiminga. Jis turėjo du vaikus, abu berniukus.Mirė 1955 metais Prinstone.
Einšteinas visada domėjosi pasauliu ir dažnai reikšdavo savo politines pažiūras. Jis buvo karštas politinės tironijos priešas, uolus pacifistas ir tvirtas sionizmo rėmėjas. Jis turėjo puikų humoro jausmą, pridedantį kuklumą ir nedidelį smuiko talentą.


GREGORAS MENDELIS



Šiandien Gregoras Mendelis garsus kaip žmogus, atradęs pagrindinius paveldėjimo principus. Tačiau visą gyvenimą jis buvo nežymus austrų vienuolis, neprofesonalus mokslininkas, kurio nuostabius tyrinėjimus mokslo pasaulis ignoravo.
Mendelis gimė 1822 metais Heinzendorfo mieste tuometinėje

Austrijos imperijoje. 1843 m. jis įstojo i Augustinų vienuolyną Briune, Austrijoje(dabar Brno, Čekija). 1847 m. Mendelis buvo įšventintas į kunigus. Kiek vėliau jis laikė mokytojo sertifikatui gauti. Deja, nesėkmingai. Vis dėlto vienuolyno vyresnieji išsiuntė Mendelį į Vienos universitetą, kur 1851 – 1853 m. jis studijavo matematiką ir gamtos mokslus. Nors Mendelis taip ir negavo vienuolių mokytojo licencijos, tačiau Briuno modernioje mokykloje dirbo pavaduojančiu mokytoju.
Prasidedant 1856 m. jis atliko savo garsiuosius augalų dauginimo eksperimentus. Iki 1865 m. jis suformulavo paveldimumo dėsnius ir pateikė juos raštu Briuno gamtos istorijos draugijai. 1866 m. jo gauti rezultatai buvo išspausdinti tos draugijos „Protokoluose“, straipsnyje „Eksperimentai su augalų hibridais“. Be to, savo veikalo kopijas Mendelis siuntė Karlui Nageliui, autoritetingam paveldimumo tyrinėtojui. Tačiau ir šis mokslininkas nesuprato didžiulės veikalo svarbos. Po to Mendelio straipsniai buvo ignoruojami ir daugiau kaip trisdešimčiai metų užmiršti.
1868 m. Mendelis buvo paskirtas savo koplyčios abatu, ir nuo tada dėl administracinių pareigų eksperimentams likdavo visai mažai laiko. Kai sulaukęs šešiasdešimt vienerių metų jis mirė, jo nuostabūs tyrinėjimai buvo beveik užmiršti, ir Mendelis nesulaukė pripažinimo.
Mendelio darbas iš naujo buvo atrastas tik 1900 m., kai savarankiškai dirbdami trys skirtingi mokslininkai aptiko Mendelio straipsnį. Tie trys mokslininkai: olandas H. de Frysas, vokietis K. Korensas ir austras E. Čermarksas. Jie atliko eksperimentus( kiekvienas atskirai) ir teigė, kad jų darbai patvirtina Mendelio išvadas. Tai buvo stulbinantis trigubas sutapimas! Be to, Mendelio straipsnį tais pačiais