Darbas:

Čermarksas. Jie atliko eksperimentus( kiekvienas atskirai) ir teigė, kad jų darbai patvirtina Mendelio išvadas. Tai buvo stulbinantis trigubas sutapimas! Be to, Mendelio straipsnį tais pačiais metais aptiko anglų mokslininkas Viljamas Beitsonas ir nedelsdamas atkreipė į jį kitų mokslininkų dėmesį. Iki metų galo Mendelis susilaukė triukšmingo pritarimo, kurio jis tikrai buvo vertas ir būdamas gyvas.
Pirmiausia Mendelis suprato, jog visi elementai, šiandien vadinami genais, turi jungtis. Per genus tėvų įgimti bruožai yra perduodami atžaloms. Mendelo tyrinėtuose augaluose kiekvienas individualus bruožas, kaip sėklų spalva ar lapų forma, buvo nulemtas poros genų. Augalas paveldi po vieną kiekvienos poros tėvų geną. Mendelis pastebėjo, kad jeigu du tam tikro bruožo paveldėti genai yra skirtingi, tada paprastai pasireiškia tik dominuojančio geno bruožas. Mendelis suprato, jog kiekviena dauginimosi ląstelė, arba gameta turi tik vieną kiekvienos poros geną. Be to, jis nustatė, kad visiškas atsitiktinumas yra tai, kuris kiekvienos poros genas atsidurs tam tikroje aplinkoje ir bus perduotas tam tikrai atžalai.
Mendelio dėsniai, nors šiek tiek modifikuoti, tačiau liko šiuolaikinės genetikos mokslo išeities tašku. Jis aprašė daugiau kaip 21 000 skirtingų augalų. Mendelis įstengė išvesti savo dėsnius, tik atlikęs daug bandymų ir išanalizavęs rezultatus statistikai. Jo paveldimumo dėsniai neabejotinai papildo žmogaus pažinimą, ir mūsų genetinės žinios ateityje turbūt bus taikomos dar plačiau negu ligi šiol. Nors Mendelio dėsniai buvo trumpam užmiršti , tačiau jie garantavo, kad ankščiau ar vėliau rimti tos srities specialistai aptiks Mendelio straipsnius. Be to, atrasti moksliniai principai viešai vadinami „Mendelio dėsniais“.


G. Mendelio Mirabilis Jalapa braižinys:




HENRIS FORDAS




Henris Fordas gimė 1863 metais pasiturinčioje airių imigrantų Viljamo ir Merės Fordų šeimoje, turėjusioje fermą Mičigane. Jis buvo vyriausias iš šešių vaikų. Dar būdamas vaikas jis aistringai domėjosi mechanika ir labiau mėgo leist laiką tėvo dirbtuvėse, nei fermos darbuose. Būdamas 13 metų jis pirmą kartą susidūrė su savaeige transporto priemone, garu varoma kuliamąja.
1879 metais jis paliko namus ir išvyko į Detroitą, kur įsidarbino pameistriu mechanikos dirbtuvėse. 1882 metais sugrįžo atgal į šeimos šeimą, čia įgydamas darbo su Westinghouse garo varikliais patirtį. Tai jam atvėrė kelią į darbą Westinghouse kompanijoje, kur jis aptarnavo garo variklius, taip pat vėliau prižiūrėjo fermą ir lentpjūvę. 1888 metais jis vedė Klarą Brajent (Clara Brayent).
1891 metais Fordas įsidarbino Edison Illuminating Company (Edisono apšvietimo kompanijoje), kur 1893 metais buvo pakeltas į vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Tai suteikė jam laiko ir pinigų jo asmeniniams vidaus degimo variklio eksperimentams, kurie 1896 išaugo iki jo pirmosios savaeigės transporto priemonės, pavadintos Kvadriciklu, sukūrimo. Taip pat tai buvo pirmasis automobilis, kurį savo gyvenime vairavo Henris Fordas.
Po šios sėkmės Fordas paliko Edisono kompaniją ir su kitais investuotojais įkūrė Detroito automobilių kompaniją. Ši kompanija vėliau subankrutavo, nes Fordas sutelkė visą dėmesį į automobilių kūrimą, o ne jų pardavimus. Norėdamas įrodyti savo automobilių privalumus jis jais lenktyniaudavo prieš kitų gamintojų kūrinius. Įsitraukęs į lenktynes jis įkūrė Henrio Fordo kompaniją, iš kurios jį vėliau išstūmė investuotojai ir pervadino ją į Cadillac.
1903 metais Fordas drauge su 11 kitų investuotojų įkūrė Ford Motor Company. Savo naujai sukurta mašina jis įveikė mylią (~1,609km) per 39,4 sekundės, tuo pagerindamas greičio žeme rekordą. Šio pasiekimo dėka Fordas pritraukė visuomenės dėmesį.
1908 metais buvo pagamintas Ford Model T automobilis, tapęs vienu sėkmingiausių istorijoje. 1913 metais buvo pritaikyti judantys diržai surinkimo linijose, smarkiai padidinę gamybą. Nors dažnai šis išradimas priskiriamas Fordui, kai kurie tų laikų šaltiniai teigia, kad tiek idėja, tiek jos vystymas buvo keleto jo darbuotojų nuopelnas. 1918 metais pusė automobilių JAV buvo Model T, o jo gamybai trukus iki 1927 metų, jų jau buvo pagaminta 15 milijonų. Šis kiekis išliko rekordinis 45 metus. Henris Fordas yra pasakęs: „Bet kuris klientas gali nusidažyti savo automobilį kuria nori spalva, jeigu tik tai yra juoda“.
Automobilių gamyboje H.Fordas pirmasis pritaikė konvejerį, įvesdamas darbo pasidalijimą .Gamybos procesas buvo suskirstytas į nesudėtingas vieno darbininko atliekamas operacijas . Pati juosta, tiesą sakant, suvaidino tik antraeilį vaidmenį. Svarbiausia čia buvo masinė gamyba, naudojanti standartinius komponentus bei sudalinta į trumpus identiškus darbo momentus.


Fordo gamykloje, išilgai judančios transporterio juostos buvo susodinti 29 darbininkai, montavę automobilio elektros generatorių. Anksčiau generatoriaus surinkimas užtrukdavo 20 minučių, o paleidus konvejerį - tik 5 minutes. Labiausiai prie to prisidėjo tai, jog dabar kiekvieną darbo akimirką buvo galima detaliai išanalizuoti ir darbininkai galėjo dirbti labai racionaliai, nedarydami jokių nereikalingų judesių.
Tokia racionalizacija palaipsniui apėmė