Darbas:

ataskaitinio laikotarpio vieną egzempliorių pateikia Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apaugos departamentui, kitą - Valstybinei teritorinei mokesčių inspekcijai. Kai teršiama iš stacionarių taršos šaltinių, apyskaita pateikiam pagal gamtos išteklių naudojimo leidimo išdavimo vietą. Kai teršiama iš mobilių taršos šaltinių - pagal įmonės ar jos padalinio, eksploatuojančio transporto priemones, įregistravimo ar buvimo vietą.
Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsniu, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai teršalams ir teršalų grupėms nustatomi pagal jų kenksmingumą aplinkai. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai yra nustatomi vienai teršalų tonai ir pateikiami įstatymo 1 priedėlyje.
2002 m. sausio 22 d. įstatymu Nr. IX-720 paskelbta nauja LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.
Bene didžiausios šio įstatymo naujovės yra tai, kad pagal jo nuostatas bus mokamas mokestis už aplinkos teršimą tam tikrais gaminiais, kurių sąrašas pateiktas įstatymo 3 priede, ir už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nurodytomis įstatymo 4 priede.
Prie apmokestinamų mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių priskiriama: įvairios padangos, tiek naudotos, tiek restauruotos, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, automobilių hidrauliniai amortizatoriai, akumuliatoriai, vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro įsiurbimo filtrai.
Mokesčiu už aplinkos teršimą apmokestinama praktiškai visa gamintojų naudojama pakuotė, skirta įvairiems produktams pakuoti. Mokestis už aplinkos teršimą gaminiais ir pakuotės atliekomis bus mokamas pagal pagamintų ar importuotų gaminių ir pakuotės kiekį įstatymo priedėliuose nustatytais tarifais.

3.8 CUKRAUS MOKESTIS

Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymas. Jis galios iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Šiuo įstatymu nustatytas cukraus mokestis pakeitė iki tol galiojusį cukraus akcizą.
Cukraus mokesčio objektas yra Lietuvoje pagamintas ar importuotas cukrus, įskaitant cukrų, esantį Lietuvos Respublikoje pagamintuose ar importuotuose produktuose (pagal LR Vyriausybės patvirtintą sąrašą). LR Vyriausybė 2002 06 07 nutarimu Nr. 851 patvirtino Lietuvos Respublikoje pagamintų ar importuotų cukraus ar produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašą, kuriame nurodyti produktų pavadinimai, jų kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą ir cukraus kiekis procentais kilograme produkto. Pagal minėtą sąrašą cukraus mokesčio, kaip ir cukraus akcizo, objektas yra tokie gaminiai kaip, pavyzdžiui, konditerijos gaminiai, saldainiai, šokoladas, kai kurie pieno gaminiai, sausainiai, vafliai, ledai ir kiti produktai, kurių sudėtyje yra nustatytas cukraus kiekis procentais.
Cukraus mokestį moka Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Lietuvą ir Lietuvoje gaminantys cukrų ir produktus, kuriuose esantis cukrus pagal šį įstatymą yra cukraus mokesčio objektas.
Už pagamintą cukrų ir produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, cukraus mokestis apskaičiuojamas, kai cukraus mokesčio mokėtojas (minėtų prekių gamintojas) perduoda nuosavybės teisę į šias prekes.
Cukraus mokestis sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose gali būti nurodomas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Cukraus mokesčio tarifas - 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Kaip minėta, LR Vyriausybė 2002 06 07 nutarimu Nr. 851 patvirtintame sąraše nustatė atitinkamiems cukraus mokesčiu apmokestinamiems produktams cukraus kiekį (procentais) nuo kurio už tą konkretų sąraše nurodytą produktą apskaičiuojamas cukraus mokestis pagal nustatytą mokesčio tarifą. Cukraus mokesčiu neapmokestinami gamintojų eksportuoti produktai, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas.
Cukraus mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus mokėtojai iki kito mėnesio 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti cukraus mokesčio deklaraciją. Cukraus mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.

3.9 AKCIZO MOKESTIS

Akcizų įstatymas įteisina naujas normas, kurių reikia įgyvendinti ES teisės aktus akcizais apmokestinamų prekių saugojimo, judėjimo ir kontrolės srityje. Įstatymas įteisina akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, laikino akcizų mokėjimo atidėjimo režimo, akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registro ir kitas sąvokas, naujus akcizų etilo alkoholiui, tabakui ir mineraliniam kurui apskaičiavimo principus, leidžia nustatyti papildomus reikalavimus apskaitai, įveda naujus matavimo vienetus, įteisina laidavimo panaudojimą nesumokėjus akcizų, nustato prekių judėjimo, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, mechanizmą, jo kontrolės būdus ir kitas naujoves.
Viena iš pagrindinių naujovių akcizo įstatyme yra tai, kad tie, kurie gamina akcizo mokesčiu apmokestinamas prekes, verčiasi jų perdirbimu, maišymu, pagal šį įstatymą privalo įsteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Vyriausybės nustatyta tvarka leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduos ir panaikins centrinis mokesčio administratorius. Leidimas bus išduodamas neribotam laikui. Sandėlio savininkui reikės tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje su akcizais apmokestintomis prekėmis, apskaitą.

IŠVADOS

• Šalies biudžeto pajamas iš esmės sudaro netiesioginių mokesčių įmokos. Antra vieta tenka gyventojų pajamų mokesčiui, trečių - kitiems mokesčiams ir įmokoms, ketvirta – įmonių pelno mokesčiui. Taigi iš netiesioginių mokesčių gausiausias - pridėtinės vertės mokestis, iš tiesioginių - gyventojų pajamų mokestis. Vadinasi, mūsų šalyje vyrauja vartojimo mokesčių įplaukos.
• Netiesioginiai mokesčiai yra vartojimo mokesčiai, todėl tikrieji jų mokėtojai yra prekių ir paslaugų vartotojai, daugiausia gyventojai. Vartojimo mokesčių našta auga labai sparčiai, todėl didėja ir gyventojams tenkantis mokesčių krūvis.
• Sunkiausia tiesioginių mokesčių našta tenka gyventojams. Jų mokamo pajamų mokesčio suma yra didžiausia. Kartu didėja ir ūkio subjektų mokami (įmonių pelno, nekilnojamo turto, žemės ir vandens telkinių nuomos, už valstybinius gamtos išteklius) mokesčiai.
• Mokesčio krūvis gyventojams - labai opi problema. 2000 metais atlikti skaičiavimai parodė, kad gyventojų sumokėti mokesčiai sudaro pernelyg didelę dalį jų pajamų. Antai bendros gyventojų sumokėtos sumos lyginamoji dalis 1996 m. sudarė 47,3%, o 1997 m. - 52,2% visų gyventojų pajamų. O iš dirbančiųjų mokesčių sumos lyginamoji dalis 1996 m. sudarė 50,0%, o 1997 m. - 55,1% pajamų. Toks šalies gyventojams tenkantis mokesčių krūvis yra labai didelis. Nenormalu, kad mokesčiams tenka pusė ar daugiau visų gyventojų pajamų.


LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Apskaitos ir mokesčių apžvalgas 1998, Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12.
2. Apskaitos ir mokesčių apžvalgas 2000, Nr. 1, 2, 3, 4, 6, 9, 11, 12.
3. Apskaitos ir mokesčių apžvalgas 2002, Nr. 1, 2, 3, 5, 6, 7-8, 9.
4. Lietuvos statistikos metraštis V., 1998. P. 147, 550, 551.
5. Lietuvos statistikos metraštis V., 1999. P. 540, 576, 577.
6. Meidūnas V. Mokesčių įplaukų paskirstymas į biudžetus // Mokesčių žinios, 1997 10 20 - 26, Nr 36.
7. Meidūnas V. Gyventojų mokesčių krūvis // Atgimimas, 1998 06 12, Nr. 23
8. Pajuodienė G. M. Mokesčiai Lietuvoje, jų naštos ir struktūros palyginamoji analizė // Mokesčių žinios, 2001 03 02-08, Nr. 9 (55)
9. Rimas J., Stačiokas R. Verslininkui apie mokesčius. Bendroji mokesčių ir apmokestinimo samprata. V.: Lietuvos informacijos institutas, 1998. P. 34-35
10. Valstybės žinios, 1999, Nr.113-3295.
11. Norminių aktų sąvadai, V. UAB "Pačiolis"