Darbas:

deklaracija.
Vertinant naujojo PVM įstatymo nuostatas, pasakytina, kad jame numatyta vėlesnė PVM deklaracijos pateikimo data. Iki 2002 m. birželio 30 d. galiojusiame PVM įstatymo 32 straipsnyje buvo numatyta, kad PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Naujajame PVM įstatyme nustatyta, kad deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.
PVM įstatymas numato tokį PVM deklaracijos pateikimo pagrindą: pasibaigus kalendoriniams metams ir nustačius faktinius rodiklius, PVM įstatymo 8 skyriaus nustatyta tvarka turi būti patikslinta PVM atskaita. PVM mokėtojas ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų spalio 1 d. privalo pateikti metinę PVM deklaraciją, kurioje deklaruojamos PVM atskaitą tikslinančios sumos. Taip yra tikslinama mišriai veiklai naudojamų prekių PVM atskaita, ilgalaikio turto (įskaitant esminį pastato (statinio) pagerinimą pirkimo PVM suma. Jei paaiškėja, kad pagal faktinius rezultatus apskaičiuotos dalies dydis nuo tais kalendoriniais metais naudoto dydžio skiriasi ne daugiau kaip 5%, PVM atskaita gali būti netikslinama.
Jei apmokestinamasis asmuo buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų, jis per 20 dienų nuo išregistravimo privalo pateikti specialią išregistruojamojo iš PVM mokėtojų arba likviduojamojo asmens PVM deklaraciją ir joje deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. Jei apmokestinamasis asmuo yra likviduojamas - specialią PVM deklaraciją turi pateikti iki likvidavimo.
Naujojo PVM įstatymo 89 straipsnis reglamentuoja mokėtinos PVM sumos apskaičiavimą. Apskaičiuojant mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM sumos už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas sumos, taip pat iš priklausančios mokėti i biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (ar) paslaugas, bei įskaitomos importo PVM sumos atimama atskaitoma pirkimo ir (ar) importo PVM suma. Tačiau kiekvienu atveju atskaičiuojant į biudžetą mokėtiną PVM sumą turi būti įvertintos dvi papildomos aplinkybės:
• PVM atskaitos ir apmokestinamosios vertės tikslinimas;
• už suteiktas paslaugas ir gautas prekes sumokėti avansai.
PVM įstatymas numato, kad mokėtina į biudžetą PVM sumą turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki deklaravimo termino pabaigos.
Apmokestinamoji vertė. Pagal naująjį įstatymą, apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM , sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas ar paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo (atlygis - visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies.
Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė pagal galiojantį įstatymą susieta vien su muitine verte ir kitais importo mokesčiais.

3.2 ĮMONIŲ PELNO MOKESTIS

Nuo 2002 m. sausio 1d. įsigaliojęs naujasis LR pelno mokesčio įstatymas smulkiems verslo subjektams numato lengvatinį 13% pelno mokesčio tarifą. Šis įstatymas apibrėžia kriterijus, kuriuos atitinkanti įmonė gali taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nustato specialias sąlygas, kada verslo subjektai negalės pasinaudoti šia pelno mokesčio lengvata.
LR smulkaus ir vidutinio verslo pelno mokesčio įstatymas smulkiems verslo subjektams priskiria įmones, kuriose vidutinis metinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius yra ne didesnis nei 9, o vidutinio verslo subjektams priskiriamos įmonės, kuriose vidutinis metinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius yra ne didesnis nei 49, t.y. smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas visiškai nesiejamas su įmonės gaunamomis pajamomis.
Iki 2002 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys, kurių bendrosios pajamos per mėnesinį laikotarpį neviršijo 1 mln. litų ir vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršijo 50 žmonių, apmokestinamajam pelnui taikė 15% pelno mokesčio tarifą vietoj kitiems juridiniams asmenims taikyto 24% pelno mokesčio tarifo. Ši lengvata negalėjo būti taikoma juridiniams asmenims, kurie vertėsi alkoholinių gėrimų arba tabako gaminių prekyba, didmenine arba mažmenine naftos produktų prekyba. Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR pelno mokesčio įstatymui, pelno mokesčio lengvatos paliktos tik smulkiam verslui. Šiame įstatyme nustatyta, kad vienetų (juridinių asmenų) kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13% mokesčio tarifą, vietoj kitiems juridiniams asmenims taikomo 15% pelno mokesčio tarifo.
LR pelno mokesčio įstatyme nebeliko ribojimų įmonėms, besiverčiančioms vadinamąja neskatintina veikla.

3.3 NEKILNOJAMO TURTO MOKESTIS

Nekilnojamo turto mokestis yra vienas iš aiškiausių, jei taip galima pasakyti, mokesčių, kurį beveik kiekviena Lietuvos įmonė privalo mokėti į savivaldybių biudžetą, jei turi nekilnojamojo turto.
Mokesčio objektas - tai užregistruotas Registro įmonėje nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje registruotai įmonei ar organizacijai. Taigi turto priskyrimo apmokestinamajam kriterijų yra keletas:l
• Nuolatinė turto buvimo