Darbas:

s valstybės mokesčių sistemą sudaro teisės norminiai aktai, reglamentuojantys mokesčių nustatymo teisinius pagrindus, apskaičiavimą, deklaravimą, sumokėjimą, administravimą ir sankcijų taikymą.
Toliau pateikti pagrindiniai mokesčių sistemos elementai.
Mokesčio subjektas - ūkio subjektas ar fizinis asmuo, kuris privalo mokėti mokesčius.
Mokesčio objektas ir dalykas - pelno uždirbimas arba pajamų gavimas, prekių pardavimas, turto naudojimas, turėjimas, nuosavybės teisė į turtą (pvz. nekilnojamo turto mokestis, žemės nuomos mokestis)
Mokesčio matas - turėtų būti mokesčio objekto matas, nes mokesčio objektas turi būti kažkaip išmatuojamas. Daugeliu atveju matuojama pinigais, tačiau būna ir natūrinių mato vienetų: svoris, tūris, galingumas, dydis, koncentracija. Pvz. mokestis už aplinkos teršimą - priklausomai kokios koncentracijos išmetami teršalai, nuo to skiriasi tarifai. Tačiau dažniausiai naudojamas vertinis matas, t.y. pinigai.
Apmokestinimo vienetas - kam konkrečiai taikomas mokestis. Būna natūriniai ir piniginiai (pvz. apmokestinant išgautus gamos išteklius, jie matuojami tonomis). Gali būti apmokestinamas turto vienetas - pastatas yra nekilnojamo turto mokesčio objektas, o mokestis skaičiuojamas nuo vertės, išreikštos pinigais. Apmokestinimo vienetas - pastato mokestinė vertė.
Apmokestinimo bazės nustatymo metodai yra du: tiesioginis - kai apskaičiuojama pagal apskaitos duomenis iš įvairių sukauptų duomenų ar nustatomas turto buvimo faktas; netiesioginis - netiesioginius mokesčių apskaičiavimo metodus taiko mokesčių administratorius, kai jam pasirodo, kad tiesioginiu būdu mokesčio mokėtojo apskaičiuotas mokestis yra nepagrįstai sumažintas. Šiems metodams yra nustatyta speciali tvarka. Vyriausybė yra nustačiusi tvarką, kokiais atvejais gali būti taikomi netiesioginiai apmokestinimo bazės nustatymo metodai.
Mokestinis laikotarpis - kad mokesčiai būtų mokami periodiškai yra nustatyti kiekvienam mokesčiui mokėjimo laikotarpis. Trumpesnio kaip mėnuo nėra. Kas mėnesį - PVM, akcizai, kelių mokestis. Kas ketvirtį - žemės, nekilnojamo turto, kas metai - pelno mokestis.
Mokesčio tarifai - konkreti procentinė išraiška, kokio dydžio mokestis turi būti apskaičiuojamas. Pvz. Fizinių asmenų pajamų mokestis turi net keletą tarifų - priklausomai nuo to, kelinta darbovietė. Nepagrindinėje darbovietėje vienas tarifas, o pagrindinėje - kitas.
Mokesčio nustatymo metodai - yra keturi pagrindiniai:
Vienodas - visi mokesčio mokėtojai moka visiškai vienodai, neatsižvelgiant į turtinę padėtį, į gaunamą naudą, į turto naudojimą, pelno dydį. Valstybės rinkliavos visiems vienodos.
Proporcinis - nustatoma proporcingai, t.y. atsižvelgiama į gaunamas pajamas, uždirbtą pelną, į išgautus gamtinius išteklius.
Progresyvinis - atsižvelgiama į didėjimą. Progresyviniu metodu, galima sakyti, kad buvo apmokestinamos su darbo santykiais susijusios pajamos fiziniu asmenų pajamų mokesčiu, kai dirbama nepagrindinėje darbovietėje. Iki tam tikros darbo užmokesčio sumos - 125 Lt - 10% , nuo 126 iki 250 - 20%, kai suma didesnė nei 250 - 35%. Didėjant pajamoms didėja procentas (tokia apmokestinimo tvarka galiojo pagal FAPMLĮ iki 2002 12 31).
Regresinis - atvirkštinis progresyviniam mokesčiui. Didėjant mokesčio bazei - mažėja tarifas. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.
Mokesčio apskaičiavimo tvarka, kuri yra nustatyta kiekvienam mokesčiui. Dažniausiai šią tvarką nustato to mokesčio įstatymas. Jame apsprendžiama, kas yra mokesčio objektas, kas sudaro to mokesčio bazę, kaip ji apskaičiuojama, tarifai, lengvatos.
Mokesčio sumokėjimo tvarka - mokesčiai mokami trimis būdais:
• Pateikiant mokesčio deklaraciją, kurioje apskaičiuojama konkretaus mokesčio mokėjimo suma.
• Pagal mokesčių kadastrus ir registrų duomenis. Šiuo metu pagal kadastrus ir registrų duomenis yra mokami žemės, žemės nuomos ir nekilnojamo turto mokesčiai.
• Mokesčio sumokėjimas prie pajamų šaltinio. Tai reiškia kad prievolė sumokėti mokestį atsiranda tik tada, kai gaunamos pajamos. Pvz. visi mes fiziniai asmenys pajamų mokestį mokame tiktai gavę pajamas, gavę atlyginimą, gaudami autorinį atlyginimą, gaudami dividendus.


II. MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS

Mokesčiai klasifikuojami pagal įvairius elementus.
Pagal surinkimo būdą - tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginis - kuris nustatomas nuo konkrečios apmokestinimo bazės. Jei gavome pelno, tai dalį to pelno turime skirti pelno mokesčiui. Gyventojų pajamų mokestis darbuotojui yra tiesioginis, kadangi jis negauna tam tikros savo pajamų dalies, o mokesčio suma apskaičiuojama pagal nustatytą tarifą. Netiesioginiai mokesčiai - užslėpti. Toks mokestis sudaro prekės ir paslaugos kainos dalį. Ir mokėdamas už paslaugą ar įsigydamas prekę eilinis gyventojas, nesusipažinęs su Lietuvos mokesčių sistema, nežino, kokią kainos dalį sudaro mokesčių suma. Tai būtų pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kai kurioms prekėms taikomas akcizų mokestis. Netiesioginių mokesčių mokėtojai yra galutiniai prekių ar paslaugų vartotojai, kurie tuos mokesčius sumoka, patys to nežinodami. Pvz. kiekvieno duonos kepalėlio kainą sudaro ne tik jo savikaina, bet ir mokesčių sumos, kurias gamintojas turi sumokėti valstybei. Jas gamintojai įskaičiuoja į prekės