Aprašymas:
1.įvadas 2.LR mokesčių sistema 3.mokesčių klasifikavimas 4.lietuvoje taikomi mokesčiai 5.PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS 6.ĮMONIŲ PELNO MOKESTIS 7.NEKILNOJAMO TURTO MOKESTIS 8.VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS 9.PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS 10.KEDarbas:
Reikia turinio
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pertvarkyta visa šalies finansų sistema - biudžetas, jo sandara, mokesčiai, bankai, ūkio subjektų, įmonių finansai. Priimtas LR biudžetinės sandaros įstatymas (1990 07 30 Nr. I-430), kuriame nustatyta, kad šalies biudžetinė sandara apima valstybės ir savivaldybių (miestų ir rajonų) biudžetus; Lietuvos biudžetuose sukaupta nacionalinių pajamų dalis skiriama švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybės valdžios ir valdymo įstaigoms išlaikyti bei krašto apsaugai.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pertvarkyti visi mokesčiai. Tiksliau sakant, sukurta nauja mokesčių sistema. Pirmiausia buvo pakeisti įmonių mokėjimai iš pelno. Panaikinus mokestį už gamybinius fondus ir pelno likučio įmokas, įvestas juridinių asmenų pelno mokestis (JAPMĮ 1990
Panaikinus buvusį gyventojų pajamų mokestį, buvo įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis (FAPMLĮ 1990 10 05 Nr. I-641), kuris galiojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ 2002 07 02 Nr. IX-1007).
Vėliau buvo pertvarkytas apyvartos mokestis. Jį panaikinus, įvestas bendrasis akcizas, o šis pakeistas pridėtinės vertės mokesčiu (1993 12 22 įstatymas Nr. I-345), kurio nuostatos galiojo iki 2002 m. birželio 30 d. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ 20012 03 05 IX-751)
Lietuvoje priimti ir kiti mokesčių įstatymai. Be minėtų dar mokami: akcizai, muitai, žemės mokestis, cukraus mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, nekilnojamo turto mokestis, atskaitymai kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir kt. Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio valstybių, dabar yra tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.
Šalies Seimas priėmė LR mokesčių administravimo įstatymą (1995 06 28 Nr. I-974). Jame įtvirtintos pagrindinės mokesčių mokėtojų ir mokesčio administratorių teisės bei pareigos.
Didžiąją dalį šalies biudžeto pajamų sudaro netiesioginių mokesčių įmokos. Tai pirmasis mokesčių struktūros bruožas. Antra vieta teko fizinių asmenų pajamų mokesčiui, trečia - kitiems mokesčiams ir įmokoms, ketvirta - juridinių asmenų pelno mokesčiui. Taigi iš netiesioginių mokesčių gausiausias - pridėtinės vertės mokestis, iš tiesioginių -
Komentarai