Aprašymas:
Darbas:
TurinysĮvadas 3
Miško reikšmė 3
Antropogeninis poveikis augalijai 6
Svarbiausios šiuolaikinės miškų biologinės įvairovės apsaugos nuostatai 11
Trikdžių įtaka bioįvairovei 12
Bioįvairovės apsaugą reglamentuojantys įstatymai 13
Lietuvoje saugomos teritorijos ir objektai 14
Bioįvairovės gelbėjimo priemonės 16
Gamtotvarka – vienas bioįvairovės gausinimo įrankių 18
Abiotiniai veiksniai 20
Biotiniai veiksniai 24
Abiotinių ir biotinių sąlygų įtaka bioįvairovės didumui 25
Biomai 27
Literatūra 31
Įvadas
Miškas - tai daugiakomponentinė integruota sistema, susidedanti iš medžių, krūmų, žolių, samanų, susietų su dirvožemiu, vandenimis, atmosfera, gyvūnais ir mikroorganizmais, ir tik su jai būdinga medžiagų ir energijos apykaita. Miškas - tai ekosistema arba biogeocenozė. Ekosistemos terminą įvedė A. Tenslis. Kai kurie mokslininkai ekosistemos ir biogeocenozės sąvokas laiko skirtingomis. Biogeocenozė
Miško reikšmė
Pirmykščiam žmogui miškas buvo pagrindinis maisto šaltinis. Čia jis medžiojo ir rinko miško gėrybes. Vėliau miškai buvo kertami ir paverčiami arimais, pievomis ir ganyklomis. Išaugo medienos, kaip pagrindinio energijos šaltinio, poreikis. Dėl to medienos ištekliai sparčiai besivystančiose šalyse greitai mažėjo, ir kai kuriose šalyse miškai buvo labai nualinti.. Šiuo metu, kai medienos, kaip kuro, vaidmuo smarkiai sumažėjo, ypač padidėjo popiermalkių ir padarinės medienos poreikis statybose. Besiplečiant miestams, didėjant biosferos teršimui, vis svarbesnės tampa miškų apsauginės, sanitarines-higieninės ir rekreacinės funkcijos. Miškai apvalo orą nuo gyviems organizmams kenksmingų medžiagų, reguliuoja vandens nuotėkį bei sniego tirpsmą, stabdo vėjo bei dirvos eroziją, išlygina temperatūros svyravimus, skleidžia fitoncidus bei naikina kenksmingus mikroorganizmus ir kt.
Miškai naikinami besivystančiose šalyse, o išsivysčiusiose šalyse miškai pažeidžiami nepalankių sąlygų. Miškai kertami malkoms ir neatsodinami, be to, planingai deginami, atlaisvinant vietą pasėliams ir gyvenvietėms. Atogrąžų miškų nykimo priežastys yra šios:1.greitai daugėjo gyventojų ir dėl to plėtėsi žemės ūkio ir gyvenviečių reikmėms naudojami plotai;2.buvo didinami ganyklų plotai pernelyg didelėms gyvulių bandoms;3.kurui naudojamos malkos;4.į išsivysčiusias šalis eksportuojama atogrąžų mediena. Nerimą kelia ir miškų nykimas išsivysčiusiose šalyse.
Komentarai