mikalojus konstantinas...

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai.
1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dalį sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės).
Kai kurie žymesn M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai
"Laidotuvių simfonija",

“Tvanas",

6
"Pasaulio sutvėrimas",

"Žiema",

"Vasara",

"Zodiakas",

sonatos "Saulės", "Žvaigždžių", "Jūros", "Vasaros"; paveikslai "Ramybė",

"Rūstybė", "Tiesa", "Lietuviškos kapinės.
7

5. Pabaiga

M.K.Čiurlionis-viena ryškiausiu ,savičiausių XX a. Pradžios tautinio meno asmenybių.Dešimtmečiais lietuvių muzikams Čiurlionis buvo genialus dailininkas,o o dailininkams-įžymus praeities reiškinys ir,be abejo,tikras muzikas.Sekti juo tiesiogiai atrodė neįmanoma,o pasimokyti iš kitos srities kūrybos-tarsi nebūtina.
M.K.Čiurlionio kūrybos daugialypumą žymi ne vien pasireiškimo sritys-dailė,muzika,literatūra.Jis daugialypis ir atskirose apraiškose,surinkęs ir sulydęs įvairių muzikinių,plastinių,literatūrinių,filosofinių,mokslinių paskatų pradus.Nuolat bus įvairių,net prieštaraujančių Čiurlionio palikimas interpretacijų varstymų,diskusijų,liudijančių,kad tai gyvas,aktualus menas,nepavirtęs”gražiais daiktais” ir neužmūrytas garbingame muziejaus kampe.
Žvelgdami į M.K.Čiurlionio kelią,matysime,kad jis ėjo tikslinga kryptimi į visapusišką atsiskleidimą trumpiausiu likimo jam skirtu laiku.
Duoti žmonėms geriausia,ką sugebi,ką gali-toks buvo visuomeninis-etinis kūrėjo tikslas,lėmęs jo palikimo vertę ir išliekamąją reikšmę.
Ir ta aplinkybė,kad Čiurlionis mirė jaunas,taigi dar toli gražu neatskleidęs visų galimybių,palikęs dalinį,gal tik parengiamąjį rezultatą,ryškiai byloja apie genialias jo prigimties potencijas bei neklystančią intuiciją.Dalyvavusios naujo grožio gimime,jos vėl ir vėl verčia stebėtis meno fenomenu ir lenkti galvą kūrėjo atminimui.
Iki šios man neteko detaliau studijuoti Čiurlionio darbų,biografijos.Pradėjus skaityti V.Landsbergio ”Vainikas Čiurlioniui”ir pabuvojus muziejuje,man labai buvo netikėta ir įdomu.Čiurlionio kaip menininko gyvenimas,meilės istorija ir ankstyva mirtis.

Literatūra

1.Vytautas Landsbergis “Vainikas Čiurlioniui” -leidykla”Mintis” Vilnius 1980m.
2.Internetas.