Komentarai (0)

(Darbą įkėlė alijap)

Aprašymas:

Darbas bandant patvirtinti ar paneigti pasirinktą teiginį. Informaciją apie Žūklavimo vandenynuose pasekmes, ekologines vandenyno problemas. globalinio atšilimo įtaką žuvims bei žūvų pramonei.

Darbas:

Untitled

Turinys

Įvadas ..................................................................................................................... 2 psl.

Žvejyba vandenynuose........................................................................................... 3 psl.

Žuvies išmetimas ir kitos žvejybos vandenynuose pasekmės............................ 3-4 psl.

Žvejyba ir ekonomika ES....................................................................................... 5 psl.

Neteisėta žvejyba.................................................................................................... 6 psl.

Visuotinis atšilimas ir žvejyba............................................................................. 6-7 psl.

Vandenynų tarša..................................................................................................... 8 psl.

Išvados.................................................................................................................... 9 psl.

Literatūra............................................................................................................... 10 psl.

Įvadas

Žvejyba nuo seniausių laikų buvo žmonių pragyvenimo šaltinis. Daugumoje šalių žvejyba yra svarbi ekonominė sritis. Šiuo metu, kai pasaulyje siaučia ekonomimė krizė. Mažai kas rimtai priima, kai kurių žmonių pareiškimus, jog būtina visai nustoti žūklauti vandenynuose, nes to nepadarius sulauksime daug ekologinių bėdų.

Nors atrodo, jog daugelis pastaruoju metu yra susirūpinę tik ekonominėmis problemomis. Visgi nemažai dėmesio skiriama ir ekologinėms problemoms aptarti. Žvejybos sektorius šiuo metu patiria dvigubas negandas, mažėja sugaunamų žuvų kiekis, kas yra vandenynų bioįvairovės nualinimo pasekmė. Ir patiria ekonomimes problemas.

Suprasdami, jog būtina keisti esamą padėtį žvejybos sektoriaus darbuotojai siūlo ne tokią drastišką ir ekomoniškai ne taip baisiai atsiliepsiančią įšeitį iš esamos padeties - mažinti sugaunamos žuvies kiekį ir taip suteikti vandenynų ištekliams galimybę atsinaujinti, bei išlaikyti aukščiausią įmanomą atsinaujinimo lygį.

Žvejyba vandenynuose

Pasaulyje sugaunama ir suvalgoma milijonai tonų žuvies. Pastaraisiais metais pasaulyje per metus sugaunama 128-129 milijonai tonų žuvies. Pasauliniame vandenyne (jūrose ir vandenynuose) per metus sugaunama 97,5-98 mln. t, vidaus vandenyse (upėse, ežeruose) - apie 9 mln. t, pasaulyje užauginama apie 22,4 milijono tonų žuvies. Daugiausia žuvies vandenyne, apie 17 mln. tonų per metus, sugauna Kinija. Antroje vietoje - Peru, sugaunanti apie 10,7 mln. t, trečioje - Japonija, sugaunanti apie 5 mln. t, toliau JAV - 4,7 mln. t, Čilė - 4,3 mln. t, Indonezija - 4,1 mln. t, Rusija - 4 mln.

t.

Daugiausia žuvies per metus sugaunama Ramiojo vandenyno Šiaurės Vakarų dalyje - apie 23 milijonus t, Pietryčių dalyje - apie 16 mln. t, Vakarų centrinėje dalyje - apie 10 mln. t, Šiaurės Rytų dalyje - 2,5 mln. t, Atlanto vandenyno Šiaurės Rytų dalyje - apie 10,9 mln. t, Rytų centrinėje dalyje, kurioje žvejoja ir Lietuvos žvejai - 3,5 mln. t, Šiaurės Vakarų dalyje - 2,3 mln. t, Indijos vandenyne žuvies sugaunama tik 8,4 mln. t. Metinė pasaulinės žvejybos apyvarta - apie 100 milijardų JAV dolerių. Per pastaruosius 10 metų žuvies kaina išaugo 3 kartus.

Žvejybos vandenynuose skaičia daro įspūdį. Pagalvokime, jei nustotume žvejoti vandenynuose iš kažkur turėtume paimti tą žuvies kiekį, kurio dėl šio spendimo netektu prekybos rinka. Yra dvi išeitys: žvejyba vidaus vandenyse, ir žuvies auginimas. Intensyvi žvejyba vidaus vandenyse nualins vidaus vandenų bioįvairovę, Taip pradęje spręsti vieną problemą, vėliau turėtume jau dvi. Žuvų auginimas atrodytų patogiausia išeitis, bet reikalingą žuvų kiekį jos sugebės išauginti ne anksčiau nei po 15 metų. O pradėtį spręsti žvejybos vandenynuose problemas reikia jau dabar.

Žuvies išmetimas ir kitos žvejybos vandenynuose pasekmės

Per metus pasaulyje išmetama nuo 7 iki 27 milijonų tonų žuvų, t.y. ketvirtadalis visų pagaunamų žuvų ir kitų gyvūnų rūšių. Tai reiškia, kad „nepageidaujamos“, mažiau vertingos žuvys laikomos paprasčiausiomis šiukšlėmis, jos ir kiti į tinklys įsipainiojejūros organizmai suverčiami atgal į jūrą. Manoma, kad žvejojant tralais, Europoje išmetama apie 70-90% visų jais sugaunamų žuvų.

Nepageidaujama priegauda ir jos išmetimas kelia tiesioginę grėsmę žvejybos sektoriaus tvarumui, nes dauguma išmestų žuvų ir organizmų neišgyvena. Išmetant žuvis labiausiai nukečia verslinio dydžio nesiekiantys žuvų jaunikliai. Verslinis dydis ir nustatytas tam, kad jaunikliai nebūtų gaudomi ir, pasilikę jūroje, papildytų žuvų išteklius. Išmetant mažėja subrendusių sugaunamų ir parduoti tinkamų žuvų, nes išgaudomi nespėję subręsti jų jaunikliai, ir mažėja subrendusių žuvų, kurios išlikusios galėtų daugintis. Abiem atvejais tiesiogiai dėl išmetimo mažėja ateities laimikiai. Išmetimo praktika  kenkia ir kitoms rūšims, kurios patenka į laivus kaip nepageidaujama priegauda - neverslinių rūšių žuvims ir jūrų organizmams (kai kuriems jūros paukščiams, vėžliams ir žinduoliams). Išmetant žuvis pažeidžiamas ne tik žvejybos  biologinis ir ekonominis tvarumas, bet ir neigiamai paveikiama jūros aplinka, jūros ekosistemų pusiausvyra, skursta biologinė įvairovė.

ES bendros žuvininkystės politikoje numatoma palaipsniui uždrausti pirma vienų, paskui ir kitų žuvų išmetimą, nustatyti didžiausias priimtinas priegaudos ribas. „Žuvų išmetimas - tai didelė klaida, brangių jūros išteklių švaistymas. Tai beprasmiška ekologiniu, ekonominiu ir etiniu požiūriu. Kuo greičiau nutrauksime tą švaistūnišką praktiką, tuo naudingiau bus žuvų ištekliams, jūros aplinkai ir žvejybos sektoriui,“ - pasakė už žuvininkystę ir jūros reikalus atsakingas ES Komisijos narys Joe Borg.

Prieš 50 metų dėl mažesnio pasaulio gyventojų skaičiaus buvo priimtinas 20 kg žuvies suvartojimas vienam žmogui. Ispanų ir italų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog šiuo metu, kad ekologinei pusiausvyrai jūrose nebūtų pakenkta, vienas žmogus vidutiniškai per metus turėtų suvalgyti iki 7 kg jūrų žuvies. Tačiau dabar šis suvartojimas siekia apie 15 kg. Taigi žmonija suvartoja dvigubai daugiau žuvies, nei tai būtų pakeliama pasaulio jūrų ekosistemai.

75 % pasaulio žuvų išteklių jau naudojami maksimaliai arba pereikvojami. Per pastaruosius keletą metų žuvies imta pagauti daug mažiau. Dėl pernelyg intensyvios žvejybos ėmė mažėti žuvies: metams bėgant, žuvies buvo sugaunama vis daugiau nei spėjo atsinaujinti jos ištekliai. Žvejybos vandenynuose pasekmės ne tik sumažėjęs kiekis žūvų, bet ir mažėjančios kitos vandenyne gyvenančių žinduolių, roplių ir paukščių rūšys. Šiaurės Atlante per metus į jūrą išmetama 13 % sugaunamų žuvų - 1, 3 mln. tonų, Šiaurės jūroje 0,5 - 0,9 mln., Viduržemio ir Juodojoje jūrose - 4,9 % sugautos žuvies, Baltijos jūroje - vidutiniškai tik 1,4 %. Tinkluose taip pat žūva jūrų žinduoliai ir paukščiai. Žvejojant gyliavandeniais tralais, ūdomis, kartu su žuvimis sugaunami rykliai, delfinai, vežliai, paukščiai. Dėl tokios žvejybos kasmet žūsta 40 tūkst. jūros vėžlių ir 300 tūkst. delfinų, ryklių ir paukščių. Dėl giliavandenio tralavimo nyksta koralai.

Šie skaičiai aiškiai byloja, jog pernelyg intensyvi žvejyba kelią pavojų daugeliui žuvų rūšių. Kyla grėsmė joms išnykti.

Žvejyba ir ekonomika ES

Pernelyg intensyvi žvejyba daugelyje žvejybos vietų kelia grėsmę ten esantiems, ištekliams bei jų rūšims, o po tam tikro laiko - taip pat ir pačiai žvejybai kaip veiklos rūšiai. Kadangi norint pagauti ir atplukdyti į uostą vieną toną žuvies sugaištama vis daugiau laiko, pernelyg intensyvi žvejyba kenkia šios veiklos pelningumui.

Europos Sąjungoje žvejų skaičius nuo 1996 - 1997 metų kasmet sumažėja 4-5 procentais. Daugelyje šalių nuo dešimto dešimtmečio antros pusės žvejybiniams laivams trūksta darbuotojų, todėl sprendžiant šią problemą įgulos dydis buvo sumažintas iki minimumo, reikalaujamo pagal saugumo ir technines taisykles.

Žuvininkystės sektoriuje ES dirbo maždaug 260 000 žmonių. Žvejyba, žuvies perdirbimo ir akvakultūros pramonė susiduria su nemažai sunkumų: žvejybai įtakos turi vis didėjančios kuro kainos, darbuotojų trūkumas ir kvotų apribojimai, o žuvies apdorojimo pramonė kenčia dėl žaliavų trūkumo,

Žuvininkystės pramonė, kurioje dirba daugiau nei ketvirtis milijono ES žvejų, sukuria mažiau nei 1 proc. Europos BNP. Tad nenuostabu , jog žvejybos sektoriaus problemos tampa visų ES šalių galvos skausmu. Johanesburge vykusio Pasaulinio aukščiausio lygio susitikimo darnios plėtros klausimais metu Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigojo, kad išsaugos arba atkurs tokius žuvų išteklius, kurie ne vėliau kaip 2015 m. atitiktų didžiausio