Aprašymas:
Darbas:
Turinis:įvadas
ar viskas kas gražu yra gražu
išvados
literatūra
Įvadas
Menas apie save kalba dailininkų, menotyrininkų ir jam tarnaujančių žmonių balsu. Nes būtent jame, mano manymu slypi dalis žmogaus dvasingumo ir jo kūrėjų pasaulėžiūra. Menas yra skirtingas, ir kiekviename mene yra kažkas nuostabaus, kas pritraukia mūsų dėmesį ir sukelia tam tikras emocijas. Bet į klausimą: Ar viskas kas yra gražu, yra gražu?; atsakyti neįmanoma, kol nesuprasime kokia yra meno esmė.
Kokia meno esmė? Dauguma meno žinovų šį klausimą laiko visiškai netinkamu, kadangi apie meno esmę pasako menininkų darbai. Žinoma, jeigu meną įsivaizduotume kaip kažkokį reiškinį arba veiksmą už pasąmonės ir sąmonės ribų, kūną arba erdvę su sienomis, klausimas, kas tai per reiškinys ar veiksmas, arba kas slepiasi už šių sienų, atrodytų kaip brovimasis į kažką šventą. Nes menas – tai kažkoks įgūdis, tiksliau tokio lygio
Argi žodis „meniškas“ nėra antonimas žodžio „natūralus“? Ar žmogus nekuria savo meno tam, kad išsiskirtų iš gamtos, atitrūktų nuo realybės?
Visi žmogaus ir meno užsiėmimai tarnauja įvairiems svarbiems poreikiams. Šitų poreikių nemažiau nei žmoniškojo fenomeno aspektų, juk be „homo sapiens“ dar vadinama „homo faber“, o taip pat „homo politikon“ ir t.t. Menas neatitinka visapusiškai nei vieno aspekto, neaptarnaudamas nė vieno iš atskirų poreikių, tai lyg sportas. Galima pasakyti, menas – tai žmogiškumo pratimai.
Menas sukuria mums vaizdą eilinio nežinomo kambario ir vardija daiktus ir reiškinius šios nepažįstamos erdvės. Menas gali būti mūsų regėjimu naktį arba šviesa tamsiame gyvenimo tunelyje, išryškėjimu ir įsiklausymu, mūsų instrumentalizmu, kaip ultragarsas pas šikšnosparnį. Jis gali būti gyvenimo šaltiniu, o gali būti ir mūsų sielos gydytoju. Mes visą laiką judame ir apčiuopiame kelią, jausdami silpną šviesą priekyje. Kartais kyla klausimas: „Gal mes akli ir kurti šiame pasaulyje, o menas mums kompensuoja savo organais mūsų dramą? O gal pats pasaulis yra menas?“. Jeigu įsivaizduoti, kad pasaulis yra tiesiog Dievo tapomas paveikslas, o žmogus atlieka teptuko vaidmenį kurio pagalba siekiama idealaus paveikslo, tai realybėje - žmogus kuria pasaulį ir siekia idealaus gyvenimo per meną. Jeigu taikomuoju dekoratyviniu menu siekiama palengvinti žmogaus buitį, tai vaizduojamojo meno užduotis padaryti žmogaus gyvenimą jaukesniu, malonesniu, gražesniu. . . Net Platono veikale „Valstybė“ meno paskirtis – surasti ir parūpinti, kas kam naudinga.
Taigi meno esmė – idealo ieškojime.
Komentarai