Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

patyrimu paremtos taisyklės, kurios paprastai būna teisingos. Pvz.: pamiršę kur padėjome laikrodį, mes jo ieškome tose vietose, kur paprastai jį paliekame. Mažai tikėtina, kad jis bus ore ar patalynės dėžėje.
3) Veikimas pagal pasirinktą strategiją – kilus klausimui ar uždaviniui svarbu jį teisingai suprasti ir pasirinkti tinkamą strategiją, kuri padėtų greičiausiai ir tiksliausiai išspręsti uždavinį ar atsakyti į klausimą.
4) Įsitikinimas, ar pasirinkta strategija yra tinkama. Šioje stadijoje atliekamas sprendimo įvertinimas. Jeigu sprendimas atitinka visus pageidaujamus kriterijus, tada problema laikoma išspręsta. Jeigu ne, tada vėl grįžtama į produkavimo stadiją ir asmuo bado generuoti papildomus sprendimus. Kai kuriais atvejais gali būti sukuriama keletas sprendimų, kurie visi pajėgūs išspręsti problemą. tačiau vieni sprendimai gali būti geresni nei kiti. Šie alternatyviniai sprendimai yra palyginami būtent

įvertinimo stadijoje.
5) Inkubacija. Kai kurių problemų sprendime ši stadija yra, kai kurių – ne. Ši stadija pasireiškia tuomet, kai problema atidedama į šalį, t.y. kai asmuo nustoja galvojęs apie problemą ir įsitraukia į kitą veiklą. Šioje inkubacijos stadijoje staiga gali iškilti sprendimas arba naujas metodas, kas priverčia asmenį sugrįžti į produkavimo stadiją, kur gali būti priimtas sprendimas. Tyrinėtojai nėra tikri dėl to, kas vyksta inkubacijos stadijos metu. Vien iš versijų, kad šios stadijos metu asmuo pailsi nuo protinio nuovargio, kuris kilo sprendžiant problemą.
Kliūtys problemų sprendimui. Deja, išradingai spręsti problemas dažnai trukdo kai kurie pažintinės veiklos ypatumai:
1) Polinkis ieškoti patvirtinimo – tai noras ieškoti tokios informacijos, kuri patvirtintų mūsų mintis. Jis mus kreipia patvirtinti hipotezes, o ne jomis abejoti. Mes labiau trokštame turėti įrodymų, patvirtinančių mūsų mintis. Pvz., verslo vadybininkai linkę daugiau domėtis sėkmingu darbu tų žmonių, kuriuos priėmė į darbą, o ne tų, kurių nepriėmė, nes tai padeda jiems patvirtinti savo įsivaizduojamą gebėjimą pasirinkti tinkamus darbuotojus.
2) Fiksacija. Mes dažnai sprendžiame pagal analogiją, įprastais sprendimo būdais, tačiau, susidūrus su naujomis situacijomis, problemomis, įprasti sprendimo būdai gali tapti stabdžiu, trukdančiu rasti naujo uždavinio sprendimą: mes fiksuojamės prie įprastų sprendimo būdų. Taigi, fiksacija – tai negebėjimas pažvelgti į problemą kitu žvilgsniu.
3) Polinkis pervertinti savo žinojimą ir vertinimo tikslumą. Šis polinkis siekia, kad hipotezė būtų patvirtinta, ir naudojasi greitais bei paprastais euristiniais būdais, kad neleistų pastebėti mūsų