Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

), S. Čiurlionienės ,,Dvylika brolių juodvarniais lakstančių” ( 1933 ) – buvo pakartoti ir Kauno teatre.
Ketvirtajame dešimtmety po vieną kitą spektaklį apipavidalino ir tokie skirtingų specialybių ir savito braižo dailininkai, kaip G. Bagdonavičius, K. Šimonis, V. Vizgirda, V. Dobužinskis ( M. Dobužinskio sūnus ), L.Vilimas, V. Norkus, D. Tarabildienė. Nors buržuazinėje Lietuvoje būta įvairių dailės krypčių ir srovių, tarp kurių vyko aštri idėjinių ir estetinių pažiūrų kova, tačiau iš esmės to meto teatras ir jo scenografija, nepaisant kai kurių pabrėžto estetizavimo momentų, stovėjo realizmo pozicijose.

IŠVADOS

Lietuviško teatro kultūrą ugdyti savo staripsniais padėjo rašytojai B. Sruoga,

V. Krėvė, L. Gira, J. Tumas – Vaižgantas, F. Kirša, J. Keliuotis, K.Binkis. kadangi profesionalių dailės kritikų nebuvo, scenografijos klausimais daugiausia rašė patys dailininkai: V. Didžiokas, V. Bičiūnas, V. Dubeneckis, M. Dobužinskis, A. Valeška, J. Vienožinskis. Nemaža tuo metu subrendusių scenografijos meistrų, kaip L. Truikys, S. Ušinskis, V. Palaima, S. Žukas, R. Krinickas, vėliau sėkmingai įsiliejo į lietuvių teatro dailę.
XIX amžiaus pabaiga ir XX amžiaus pradžia – vienas iš audringiausių žmonijos istorijos laikotarpių. Epochos prieštaravimai atsispindėjo ir kultūroje bei mene. Laužomos senos tradicijos, ieškoma naujų kelių literatūroje, dailėje, teatre ir jo scenografijoje.1


1 Lietuvos scenografija P. 9 – 19

8

Naudota literatūra

1. Lietuvos scenografija Vilnius Vaga 1968
2. Petronėlė Česnulevičiūtė Daugiaveidis dramos veidas Vilnius 1998

TYRINYS


ĮŽANGA 1
DĖSTYMAS
SCENOGRAFIJOS PRADININKAI 1
DEKORACIJOS 2
KRIZĖ 2
ERUDITAI 3
KRYPTYS 4
SCENA 5
SCENOVAIZDIS 6
IŠVADOS 7
NAUDOTA LITERATŪTA