Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

į vieną vežimą.

DEKORACIJOS
Lietuvių dailininkai profesionalai tik iš dalies prisidėjo prie lietuviškos scenografijos sukūrimo. 1909 m. M. K. Čiurlionis nutapė ,,Rūtos” draugijos teatro uždangą, kupiną romantinės nuotaikos, elipsės lanku į tolumą nusidriekusioje marių pakrantėje dega aukuras, kurį laimina vaidila. Yra išlikę ir ,, Jūratės” – nebaigtos M. K. Čiurlionio operos – scenovaizdžių eskizai su povandenine karalija ir gintariniais Jūratės rūmais. Jie nupiešti su Čiurlioniui taip būdingu subtiliu ritmo pajautimu ir fantazija, kuriai pajungiami lietuvių liaudies dailės ir architektūros elementai.
Lietuviškuosius vakarus mielai padėdavo organizuoti A. Žmuidzinavičius. Ypač populiarūs buvo jo režisuoti ir dekoratyviai apipavidalinti vadinamieji ,, gyvieji paveikslai”, simboliškai vaizduoją lietuvių tautinį atgimimą. Archeologas ir tpytojas T. Daugirdas kurį laiką režisavo ir apipavidalino ,, Dainos”

draugijos spektaklius, stengdamasis etnografiškai tiksliai perteikti veiksmo aplinką ir lietuvišką tipažą. Lietuviškojo teatro pradininkai padarė viską, kas tomis sąlygomis buvo galima padaryti.

TEATRO KRIZĖ
Pirmasis pasaulinis karas ir kaizerinė okupacija gerokai prislopino šalies kultūrinį gyvenimą. 1918 metais paskelbus Lietuvoje tarybų valdžią, prie Švietimo liaudies komisariato įsteigiama Meno kolegija, kurios nariai buvo dailininkai A. Varnas, A. Žmuidzinavičius, V. Jomantas, V. Didžiokas, architektas V. Dubeneckis. Švietimo komiteto žinion perėjo ir Vilniaus teatrai su visu inventorium bei rekvizitu. Režisieriui K. Glinskiui pavedama sukurti lietuvių profesinį teatrą, įsteigti teatrinę studiją. Pradėta organizuoti operos trupė. Jau anuomet J. Talat- Kelpša puoselėjo mintį pastatyti Vilniuje A. Ponkelio operą ,, Lietuviai” . Deja šių didelių užmojų nesuspėta įgyvendinti.
Lenkų nacionalistų legionams okupavus Vilnių, dauguma meno darbuotojų persikėlė į Kauną. Kūrybinis darbas čia buvo nelengvas. Tik keleto entuziastų pastangomis, nors ir vegetuodami, egzistavo atskiri scenos židiniai. 1919m. režisierius A. Sutkus organizavo Tautos teatrą, 1920
3
metais J. Vaičkaus,,Skrajojamasis teatras”ir K. Glinskio ,, Teatrinė studija” įsteigė ,,Angą”. Deja, šios trupės, negaudamos jokių subsidijų, veikiaipritrūko lėšų ir iširo. Kauno kultūrinį gyvenimą kiek pagyvino ,, Vilkolakis” (1920), kurio steigėjų tarpe šalia A. Sutkaus, B. Sruogos, A. Griciaus, A. Vienuolio ir kitų rašytojų bei meno veikėjų buvo dailininkų: V. Dubeneckis, O. Dubeneckienė, V. Didžiokas, P. Kalpokas, V. Jomantas, V. Bičiūnas. Šie entuziastai užėmė kažkieno apleistas patalpas, išgriovė mūrinę vidaus