Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

būdingas tautinio identiteto kūrimosi proceso reiškinys. Be to, mėginimas iš naujo peržvelgti istorinę nacijos patirtį remiantis tautinėmis, o ne religinėmis nuostatomis daro poveikį poslinkiams sekuliarumo linkme”[8].
Svarbus stimuliatorius naujai susikūrusioje valstybėje formuojant lietuvių tautinę savimonę buvo inteligentija. Inteligentija įvairiais būdais rūpinosi liaudies švietimu ir tautinio sąmoningumo žadinimu. Tautinė savimonė buvo skleidžiama į pagalbą pasitelkus švietimo sistemą. St. Šalkauskis visuomeninį intelektinio elito aktyvumą, pastangas daryti įtaką tautiniam identitetui aiškina kaip būtinybę, kuri leistų išsaugoti lietuvių tautos savastį: “[...] mes esame pasmerkti žlugti, jei mes nesugebėsime vajaus tvarkoje pagreitinti tautos ugdymo tempą ir trumpu laiku atsistoti lygiomis kultūringų Europos tautų aukštumoje”[9].
Tautinio identiteto raidą lemiančių veiksnių buvo visuomenės raštingumo

lygio kilimas, susijęs su švietimo sistemos plėtra. Tautinis intelektinis elitas tuo metu privalėjo panaudoti švietimo sistemą bei visuomenines organizacijas, diegdamas tautinį identitetą.
Švietimo įstaigose buvo siekiama įtvirtinti tautinį-patriotinį auklėjimą, kadangi švietimo įstaigos buvo laikomos itin svarbiais lietuviškosios tapatybės bei sąmoningumo centrais, kuriuose ruošiami tautiškai išprusę asmenys.
Veiksminga švietimo sistema garantavo, jog tauta sugebės egzistuoti kaip kultūrinis ir politinis vienetas. Inteligentija buvo suvokiama kaip tas visuomeninis sluoksnis, kuris gali ir turi atlikti visuomenę auklėjančią, vienijančią ir nukreipiančią reikiama kryptim funkcijas.
Tarpukario lietuvių visuomeninėje savimonėje įvyksta slinktis. Atsiranda nauja dimensija tautinio identiteto plotmėje: įsitvirtina nacionalinis-valstybinis identitetas, kuris ne išstumia, o koegzistuoja drauge su etniniu-konfesiniu identitetu. Egzistavo savotiška simbiozė - to meto situacija buvo daugiasluoksnė. Dinamiška visuomeninė kaita tarpukario Lietuvoje atsipindėjo ir lietuvių tautinio identiteto srityje: vyko laipsniška slinktis link sekuliaraus tautinio-valstybinio identiteto, kuris būvoja greta etninio-konfesinio identiteto. Konfesinis identitetas įjungiamas į tautinį identitetą, katalikiškumui tampant vienu iš lietuviškumo požymių.

IV. Ar įmanoma išsaugoti lietuvių tautinį identitą integruojantis į ES?

Lietuvos Respublika, formaliai atstačiusi nepriklausomybę 1990 m., siekė ir tebesiekia narystės beveik visose įmanomose Vakarų Europos strukrūrose. Priklausymas Vakarų, o ne Rytų istorinei ir kultūrinei erdvei visuomet buvo pagrindinis faktorius, motyvuojantis Lietuvos politinę orientaciją.
Lyginanat 1918 - ius