Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

perteikia krikščionys demokratai).

4. Šiandieninėje visuomenėj yra būtinas asmens kaip lietuvių tautos nario prioritetinių vertybių išryškinimas ir tautos vertybių sistemos suformavimas. Gaila, tas darbas nevyksta. Mes beveik neturim didžiųjų, visą visuomenę pritraukiančių ir įtraukiančių diskusijų – apie lietuvių tautinio identiteto viziją, apie mirties bausmę, apie nuosavybę, apie tikėjimą, apie senolių papročių ir tradicijų išsaugojimą. Neturime jokių kitų alternatyvų bandančių tai daryti.

5. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą svarbu išskirti ar numatyti ne tik būsimas teigiamas pasekmes kalbant apie ekonominę, fiskalinę, socialinę, saugumo politiką, bet taip pat ir neigiamas, kurios lietuvį gali padaryti europiečiu-kosmopolitu, abejingu savo tautos istorijai ir praeičiai.
6. Šiuo metu, vykstant deryboms su Europos Sąjunga, svarbu mūsų valdžios požiūris į tai kokią mes vietą norėtume užimti Europos kultūroje.

7. Tokio svarbaus žingsnio, kaip Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, pasekmių vertinti vienareikšmiškai neįmanoma. Be abejo, šis istorinis įvykis atneštų tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių, kurios neretai yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Be to, integracija į Europos Sąjungą – tai ilgas procesas, kuris nesiriboja vien tik stojimo sutarties pasirašymu

ir įsigaliojimu. Integracija apima ir prieš pasirašymą, ir po jo vykstančius pokyčius, todėl reikia kalbėti ne tik apie stojimo į ES, bet ir apie pasiruošimo narystei rezultatus.

8. Dabar mes gyvename tik dabartimi, be ateities nuovokos, be projektų, be perspektyvos. Niekas nežino kas bus rytoj, išskyrus ėjimą į Europą. Gyvenimas be ateities – tai gyvenimas be sumanymų, be siekimų, be lūkesčių, vadinasi, be tikslų, ir be prasmės. Dažnam lietuviui, kai nėra socialinės gerovės, gyvenimo garantijų, nėra stimulo, siekio, todėl jam jau dabar nesvarbu kur gyventi, kam dirbti, kokia kalba kalbėti, kokiems tikslams (?) saugoti tautinį identitetą.

Išnašos

[1] E. H. Spicer. Persistent Cultural Systems: A Comparative Study of Identity Systems that Can Adapt to Contrasting Environments // Science. – 174. – 1971. – Nr. 4011. – P. 796.
[2] Ozolas R. Tautos gimimas // Dienovidis. – 1998. – Nr. 8.
[3] Maceina A. Nacionalizmo pagrindai // Židinys. – 1934. – Nr. 5-6. – P. 481, 484.
[4] Juodelis P. “Romantiškas idealizmas grįžta”... // Pjūvis. – 1929. – Nr. 2. – P. 78.
[5] Lietuvių įsitikinimu, “prarastasis” laikotarpis tęsėsi nuo Liublino unijos, 1569 m. sujungusios Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkiją į federacinę valstybę ir atvėrusios kelius lenkų kultūros ekspansijai lietuviškose žemėse, iki XIX a. Pradžios, kai išryškėjo lietuvių nacionalinio judėjimo užuomazgos.
[6] Smith A. National Revival, p. 143.
[7] Kuraitis P. Nacionalizmas krikščioniškos doktrinos šviesoje. K., – 1936. - P. 318 – 323.
[8] Smith A. National Revival, p. 248 – 249.
[9] Šalkauskis St. Lietuvių tauta ir jos ugdymas. Kaunas. – 1939. – P. 140.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Butkuvienė A. Lietuvos kultūros istorijos metmenys. – K. - KTU. – 2000.
2. Buzanas B. Žmonės, valstybė ir baimė. – V., 1997.
3. Gudavičius E. Lietuvos istorija nuo seniausių iki 1569 metų. – V.- Lietuvos rašytojų sąjunga. - 1999.
4. Gellner E. Tautos ir nacionalizmas. – V., 1996. – 239 p.
5. Pocius L. Tautinis identiškumas ir folkloras // Liaudies kultūra. – 1993.- Nr. 2. – P. 9.
6. Ozolas R. Tautos gimimas // Dienovidis. – 1998. – Nr. 8.
7. Smith A. D. Nacionalizmas XX amžiuje. – 1994. – xi, 350, [6] p.
8. Zolubas A. Tautos gimimas – istorijos gelmėse // Dienovidis. Nr. 10, 1998 kovo 6 – 12.
9. Lietuva ir pasaulis: bendradarbiavimas ir konfliktas // tarptautinė konferencija. – V., 1999 spalio 14 – 16.