Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

į savotišką atskirą etninę imigrantų visuomeninę struktūrą , kuri visiškai patenkino išeivijos materialinius ir dvasinius poreikius, bei teikė tam tikrą materialinę ir dvasinę, idėjinę-kultūrinę paramą Lietuvai.

4. Emigracija į JAV po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo

Tai naujausia emigracijos į JAV banga, prasidėjusi po Sovietų sąjungos žlugimo. Politinė laisvė ir neribojamos emigracijos procesas paspartino šį procesą. Tačiau pagrindinėmis priežastimis galime laikyti paprastą žmogiską norą “gyventi geriau”. Į šią savoką telpa tiek ekonominiai - socialiniai , tiek politiniai veiksniai. Prisiminus jaunos Lietuvos vystimosi procesą – perėjimą nuo socializmo iki demokratijos, nesunkiai galima įsivaizduoti emigracijos tikslus.
Naujausi demografiniai tyrimai rodo, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo JAV ilgesniam ar trumpesniam laikui įsikūrė virš 100 tūkstančių lietuvių.

4.1.

Politika
Naujas politinės veiklos baras atsivėrė Lietuvai 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę - lobistinės veiklos vystymas, siekiant Lietuvos priėmimo į NATO.
Tam tiko ir ankstesniais metais nutiesti kanalai į valdžios įstaigas, tiko ir būdai, kuriais anksčiau būdavo atkreipiamas valdžios ir žiniasklaidos dėmesys į Lietuvos laisvės bylą. Vėl buvo priimamos rezoliucijos, vėl siuntinėjamos vietos ir federalinės valdžios atstovams. Prie Lietuvos pakvietimo į NATO 2002 metų rudenį nemažai prisidėjo ir ši bendruomenės veikla.

4.2. ,,Protų nutekėjimas”
Taigi nors ir nereikėtų emigracijos vienareikšmiškai vertinti kaip nuostolį Lietuvos valstybei, kaip minėjom Lietuvių išeivija sukaupė savyje, taip reikalingas, dideles materialines ir moralines jėgas, nemaža jų dovanodama ir senąjai Tėvynei, visgi protų nutekėjimas yra labai žalingas mūsų kraštui. Aukščiausią kvalifikaciją turinčių gyventojų emigracija - tai itin aktualu mūsų dienomis – gali sulėtinti ūkio plėtrą. Lietuvoje mokslininkai susirūpino, kad iš Lietuvos bėga patys gabiausi jauni mokslininkai, kurie dirbdami Lietuvoje galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, nes kas skaudžiausia, remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytu tyrimu, dažniau į užsienį rengiasi vykti jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo žmonės.
Tai vyksta todėl, kad jaunimas su savo sukauptu žinių bagažu ir potencialiais įgyvendinti trokštamais projektais, įeina į darbo rinką, kur gyvenimo būdas ir veikianti ekonomikos sistema lemia, kad svarbiausiu iššūkiu tampa pats naujo profesionalo įėjimas į darbo rinką: t.y., naujos darbo vietos kuriamos lėtai, darbo rinka yra užpildyta kvalifikuotais specialistais, taigi jaunimas