Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

linijomis. Kaip ir arsininkai, įkvėpimo A. Martinaitis ieškojo liaudies meno archaiškoje plastikoje, o modernumo – formų stilizacijoje. Nedidelio formato paveikslai monumentalūs ir kupini jėgos. Jie spontaniški, o kartu ir harmoningi.
Daugelis ankstyvųjų A. Martinaičio drobių sumanyti kaip atsakas ar pagarbos ženklai, skirti konkretiems Antano Samuolio ir Antano Gudaičio paveikslams. Improvizuojama pasirinkus panašų motyvą, kompoziciją, spalvų santykius ir tapymo manierą. Tai sąlygoja ir panašų formos redukavimą, ekspresyvų, platų potėpį, ryškių ir sodrių spalvų harmoniją. Naudojami net A. Samuolio mėgstami spalvų deriniai – geltonos ir geltonai rusvos, sodriai žalios ir mėlynos.
Tipiškas to laiko kūrinys – “Pavasaris” (1967). Dailininkas impresionistiškai fiksuoja gamtos nuotaiką, panoramiškai komponuoja paveikslo erdvę. Koloritu perteikta skaidri pavasariška atmosfera. Platūs spontaniški potėpiai, laisvais
teptuko mostais pažymėtas piešinys sureikšmina drobės paviršių, paverčia jį savarankišku, kūrinio meninę vertę lemiančiu komponentu. Kartais į ankstyvuosius peizažus įterpiamos žmonių figūros ramiai įsilieja į kompozicijos visumą. Jos tampa vienu iš daugelio pasaulio elementų, sudedamąja dalimi, neišsiskiriančia iš bendro gamtos konteksto. Tokia traktuotė suartina A. Martinaitį su Šiaurės Renesanso pasaulėžiūra. Tai matyti paveiksle “Pavasaris sode” (1968). Tapysena būdinga ankstyvųjų drobių spontaniškam energijos proveržiui, kuris pasireiškia nevientisu, pulsuojančiu kontūriniu piešiniu, veržliais potėpiais. Šiame paveiksle kaip reta daug šviesos, jį užpildo dienos vaiskumas, balzganu kobaltu pražysta medžiai, šilta žaluma tviska žolė. Tačiau impresionizmui artimi tapybos bruožai greitai ima nykti iš dailininko drobių. Tai sąlygojo priešingas impresionistų plenerizmui tapymo būdas: ”…natūroje tapyti etiudai paprastai man yra medžiaga būsimam peizažui ar teminei drobei. Paveikslo struktūros, spalvinių dėmių pusiausvyros ieškau jau dirbtuvėje”.

A. Martinaičio meninis mąstymas formavosi tuo metu, kai lietuvių ir visa tarybinė dailė gyveno kūrybinį pakilimo periodą, prasidėjusį po XX partijos suvažiavimo. Studentai daug girdėjo apie impresionizmą, fovizmą, ekspresionizmą dar institute. Maskvos ir Leningrado muziejuose buvo rengiamos impresionistų ekspozicijos. Studijų laikais didelį poveikį turėjo praktika Ermitaže, kur Martinaitis praleido pusantro mėnesio, studijuodamas mažuosius olandus ir impresionistus. Į širdį giliai įstrigo kartu su profesoriumi A. Gudaičiu aplankyta V. Eidukevičiaus paroda.
Staiga, 1969 metais, A. Martinaičio kūryba ryškiai


Atgal  1  [2]  3  4  5  6  7  8  9 ... 11  Toliau

Komentarai

Paskelbtas k 3 metai 6 mėnesiai prieš
kur jus matete Martinaicio geliu edikus?




Skelbimai
 
 
KOKYBIŠKI RAŠTO DARBAI  RastoDarbai1
 
 
TEISES,VADYBOS,ADMINISTRA  diplominis2012
 
NEBRANGUS RASTO DARBAI  erikadarbai
 
 
 
KOKYBIŠKI RAŠTO DARBAI  RastoDarbai1
 
AUTENTIŠKI DARBAI  gebrita31
 
 
DIPLOMINIAI DARBAI, KURSI  diplominis2012




Darnipora.lt