Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Turinys


Turinys...............................................................................................
I. Įvadas..............................................................................................
II. Dėstymas.......................................................................................
III. Pabaiga.........................................................................................
Priedas................................................................................................

I. Įvadas

Kiekvienas tremtinys nuėjo savo Golgotą- nepermaldaujamą, rūsčią, aplankančią dabar prisimninimais ar sapnais. Tų, kurie anuomet buvo vyresnio amžiaus, jau beveik nelikę. Anuometiniai vaikai ir jaunuoliai, kurie pajėgė ištverti savas golgotas- dabar jau pusamžiai žmonės, auginantys suaugusių savo vaikų vaikus. Taip keičiasi kartos, ir tolsta nyki, bespalvė

tremtinių vargo žemė, kurioje šlamėjo svetimi miškai, pro šalį plaukė nesvetingos upės, mirtimi alsavo leduotas vandenynas. O kasdieniai palydovai buvo šaltis, badas, ligos, vėliau kiek prakutus- skurdas, neteisybės ir neatskiriamas Tėvynės ilgesys.

II. Dėstymas

1941 m.. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje- Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje- vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą. Tam tikslui buvo mobilizuoti čekistai iš Baltarusijos, Smolensko, Pskovo ir kitų vietų.
Perpildyti ešelonai vienas po kito ėjo į Rytus, išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvo lemta sugrįžti.
Vežė liaudies mokytojus, gimnazijų ir aukštųjų mokyklų dėstytojus, teisininkus, žurnalistus, Lietuvos kariuomenės karininkų šeimas, diplomatus, įvairių įstaigų tarnautojus, ūkininkus, agronomus, gydytous, verslininkus ir t.t. Vežė iš miestelių, vežė iš miestų, vežė iš kaimų. Sunkvežimiai nenutrūkstama srove slinko link geležinkelio stočių, kur vyrus, šeimų galvas, čekistai atskirdavo į kitus, prekinius vagonus, sakydami, kad atskiria laikinai, tik kelionės laikui. O iš tikrųjų jų likimas jau buvo iš anksto nuspręstas- į Krasnojarsko ir Šiaurės Uralo lagerius likvidacijai, nors jie nebuvo nei tardyti, nei nuteisti.
Vien iš Lietuvos per tą baisiąją savaitę buvo išvežta dešimtys tūkstančių žmonių. Koks iš tikrųjų buvo šios deportacijos dydis ir užmojis, iki šiol nežinoma- ją netikėtai nutraukė karas. Tik birželio 22 d., prasidėjus karui, NKVD organai buvo priversti nutraukti masinius areštus ir niekuo nenusikaltusių žmonių vežimą į Sibirą.
Į Šiaurę žmones vežė apie tris mėnesius. Iš