Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

neoliberalizmas, pripažindamas valstybės kišimosi į ekonominį gyvenimą būtinumą, stengėsi užtikrinti laisvosios rinkos mechanizmo funkcionavimą. Valstybė iš esmės pripažįstama ekonomikos subjektu, bet tik tose sferose, kuriomis kapitalas nėra suinteresuotas ir, kuriose biudžetas gali palaikyti gamybą be pavojaus kapitalui patirti nuostolių. Valstybė gali teikti informaciją apie konjunktūrą ir padėtį rinkoje. Jos kompetencijai turėtų priklausyti pinigų sistema bei įvairių normatyvinių aktų, reguliuojančių gamybos procesą, leidimas. Valstybė be monopolinių sąlygų gali užsiimti tam tikra ūkine veikla, bet labai ribotai. Filosofinėje bei ideologinėje plotmėje neoliberalizmas siūlo “visuotinės gerovės valstybės” modelį pakeisti nauju- “dviejų trečdalių visuomenės” modeliu: norint, kad du trečdaliai piliečių gyventų gerai, visuomenėje turi būti ir trečdalis atstumtųjų. Neoliberalizmas, tęsdamas liberalizmo

tradicijas, propaguoja tokią visuomenę, kurioje ryški konkurencija ir ekonominės veiklos laisvė, skatinamas ekonomiškai stipriausių individų, kaip civilizacijos “pažangos lokomotyvų”, atsiradimas. Ženklūs neoliberalizmo laimėjimai šiuolaikinėje praktikoje- po karo Vokietija, o aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius Didžioji Britanija, valdant Margaret Tačer, JAV prezidento Ronaldo Reigano laikais pasiekė stulbinančių ekonomikos augimo rezultatų. Šių valstybių vyriausybės apribojo valdžios vaidmenį rinkoje, vykdydamos plačias privatizavimo ir valstybės išlaidų mažinimo programas. Šiuose kraštuose politikai siekė, kad valstybė tarnautų žmogui, kad užtikrintų individų teises ir laisves. Europos kontinento valstybėse liberalizmo įtaka buvo silpnesnė. Čia jį nukonkuravo konservatizmo ir socializmo politinės doktrinos, tiesa, kai ką perimdamos iš liberalizmo bei modifikuodamos atskiras jo idėjas.

• Apskritai, liberalizmas šiuolaikinėje epochoje nepretenduoja būti vienintele ir absoliučiai teisinga politine doktrina. 1947 m. Oksforde buvo įkurtas Liberalų internacionalas, kuriam priklauso beveik viso pasaulio valstybių liberalų politinės organizacijos. Kaip politinė doktrina liberalizmas šiandien pasaulyje yra įvairialypis. Mėginant atspindėti sparčiai kintančio pasaulio realijas, atsirado įvairių liberalizmo atmainų- klasikinis liberalizmas, neoliberalizmas, socialliberalizmas, libertarizmas. Tačiau ir šiandien klasikinio liberalizmo idėjos lemia daugelio valstybių politiką, pirmiausia ekonominę.

Neoliberalizmo, kaip politinės doktrinos, populiarumą dabartiniu metu sąlygoja dvi pagrindinės priežastys.

Pirma, eilėje Vakarų Europos šalių žymiai išaugo valstybinis sektorius, didėja