Ieškoti
Detali paieška
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)
 

Darbas:

kraštutinių jo išvadų, kėlė reikalavimą dvasinius malonumus vertinti labiau nei fizinius. Dž. S. Milio liberalinės valstybės koncepcija rėmėsi individualizmo ir laisvės principais. Individualizmą jis suprato būdinga liberalizmui dvasia: pagarba asmenybei. Kartu Dž. S. Milis atsisakė kraštutinumų, bandė laisser- fair! principą susieti su ribotu valstybės kišimosi į ekonominį ir socialinį gyvenimą. Traktate “On Liberty” (“Apie laisvę”) mąstytojas aistringai gina laisvės idėją. Politinę ir minties laisvę jis laiko svarbiausia visuomenės pažangos sąlyga. Dž. S. Milio suformuluoti du svarbiausi teoriniai teiginiai vėliau sudarė liberalizmo doktrinos pagrindą:
o dauguma negali primesti savo nuomonės mažumai;
o minties laisvė negali pateisinti veiklos laisvės ( kritika tai nėra kvietimas nuversti egzistuojančią tvarką ) .

Liberalizmo idėjas JAV greitai perėmė naujos valstybės kūrėjai, konstituciškai jas
įtvirtindami Teisių bilyje. Vokietijoje teorinius liberalizmo pagrindus padėjo I. Kantas, F. Šileris, V. fon Humboltas, Prancūzijoje- Š. Monteskjė, B. Konstanas, A. de Tokvilis. Tolesnę liberalizmo raidą lėmė jo konkurencinė kova su konservatizmu, socializmu bei kitomis atsirandančiomis politinėmis teorijomis.

Naujaisiais laikais pasipriešinimo absoliutizmui darėsi vis aktualesnė, nes XV- XVI a. iš lėto, o XVII- XVIII a. jau sparčiai vystėsi stambioji prekyba ir gamyba ir pamažu visuomenėje atsirado naujas- pramonininkų ir prekybininkų- sluoksnis. Būtent šio sluoksnio veiklai ir interesams prieštaravo ancien regime ( pranc.- senoji tvarka ). Tam sluoksniui ir buvo reikalinga politinė doktrina, kuri pagrįstų ir pateisintų reikalavimus pakeisti tą tvarką. Praktinėje veikloje liberalizmo idėjas realizavo anglų, amerikiečių ir prancūzų buržuazinės revoliucijos. Liberalizmas tapo klasikine buržuazijos ideologija kovoje prieš feodalizmą, įgyvendinant naujos visuomenės kūrimo principus.
Pagal liberalizmą visi žmonės iš prigimties yra lygūs ir laisvi. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti pragyvenimo šaltinį. Bet kokie išoriniai žmogaus laisvės suvaržymai ir apribojimai, trukdantys reikštis asmens laisvei ir iniciatyvai, turi būti atmesti. Tašiau kiekvienas individas yra visiškai atsakingas už save ir už tai, kad naudodamasis savo laisve netrukdytų to daryti kitiems.



KLASIKINIS LIBERALIZMAS


Klasikinio liberalizmo doktrina grynuoju pavidalu politikoje niekur nebuvo realizuota. Liberalizmas pernelyg daug reikalavo iš individo, tačiau be valstybės pagalbos, jos reguliavimo daug socialinių sluoksnių normaliai egzistuoti. Liberalizmas, aukštindamas

Atgal  1  2  [3]  4  5  6  7  8  9  Toliau



Skelbimai
 
 
 
 
 
 
 
Referatai - TEISĖ  naudojamas55
 
VIENETINIAI RAŠTO DARBAI  rasytojas111
 
DIPLOM, KURS, REF. ND.  Naujassezonas
 
 
Patikimumas, Rašto darbai  marius_darbai