Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

panaudoti prievartą. Tauta gali sukilti ir grąžinti valstybę į laisvės ir teisingumo kelią.

• Reikšmingiausią indėlį į liberalizmo ekonominę programą įnešė XVIII a. anglų ekonomistas Adamas Smitas, kuris veikale “Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas” pagrindė pažiūrą, kad vyriausybei nedera kištis į ūkio valdymą ir jos paskirtis yra užtikrinti laisvą rinkos funkcionavimą. A. Smitas ir kiti liberalizmo teoretikai kritikavo merkantilizmą, feodalinius institutus, asmeninį interesą ir konkurenciją laikė svarbiausiais ūkinės veiklos principais. Privatinė nuosavybė tapo naujos socialinės sistemos pagrindu, o siekimas gauti didžiausią pelną svarbiausiu visuomenės pažangos veiksniu. Ekonominis liberalizmas padėjo kilti pramonei, sudarė prielaidas naujos visuomenės vystymuisi.

• XIX a. šių liberalizmo pirmtakų sekėjas tapo filosofas Džeremis Bentamas. Savo darbuose (“Deontologija”, “Įvadas

į moralės ir įstatymų leidybos pagrindus”, “Įstatymdavystės principai”) js sukūrė vadinamąją utilitarizmo teoriją, kurią pagrindė politinių ir teisinių institutų demokratizacijos programa. Svarbiausias Dž. Bentamo teorijos teiginys yra naudos principas, kuris ir sudaro bet kokios žmonių veiklos pagrindą, tampa jų elgesio tikslu ir pagrindiniu motyvu. Nauda, tai toji daikto savybė, kurios dėka jis teikia individui ir visuomenei malonumą, gėrį ar laimę arba padeda išvengti blogio, kančios, nelaimės. Dž. Bentamo utilitarizme ryškai dominuoja individualizmas. Socialinio gyvenimo centre- egoistiškai veikiantis individas, siekiantis asmeninės naudos. Visuotinę gerovę sudaro tik individualių gerovių suma. Remiantis naudos principu formuojami valstybiniai ir teisiniai institutai. Pagrindinis valstybės uždavinys- užtikrinti kuo didesnę laimę kuo didesniam žmonių skaičiui. Tai galima pasiekti tik vedamos liberalios politikos dėka: demokratizuojant valstybinius- teisinius institutus, valstybei nesikišant į ekonominį ir socialinį gyvenimą, ginant privatinę nuosavybę ir laisvąją konkurenciją. Vieninteliu žmogaus elgesio kriterijumi laikant jo asmeninę naudą, buvo atmetamas nesavanaudiškumas. Taip pat neliko vietos dorybingumui, pareigai, sąžinei.

• Dž. Bentamo idėjas toliau tęsė žymus Anglijos mąstytojas Džonas Stiuartas Milis, kuris savo veikaluose (“Logikos sistema”, “Utilitarizmas”, “Apie laisvę”) liberalizmo politinę doktriną išdėstė kaip vientisą logišką minčių seką- nuo pagrindinės idėjos apie žmogaus laisvę iki tą reikalavimą atitinkančios valstybinės santvarkos. Dž. S. Milis populiarino utilitarizmą, savotiškai sušvelnindamas Dž. Bentamo teiginius, atsisakydamas kai kurių