Aprašymas:

Pristatytas KVTK 2kursas. Įvertintas 9. 1. Įvadas 2. Labdaros ir paramos palyginimas 3. Labdaros ir paramos įstatymo aptarimas Mokesčių lengvatų taikymas paramos tiekėjams 4. Teikiamos (gaunamos) labdaros ir paramos įforminimo ir apskaitos tvarka 5. Paramą teikiančių fondų pavyzdžiai 6. Naudota literatūra 7. Priedas

Darbas:

Turinys:

1. Įvadas
2. Labdaros ir paramos palyginimas
3. Labdaros ir paramos įstatymo aptarimas Mokesčių lengvatų taikymas paramos tiekėjams
4. Teikiamos (gaunamos) labdaros ir paramos įforminimo ir apskaitos tvarka
5. Paramą teikiančių fondų pavyzdžiai
6. Naudota literatūra
7. Priedas




Įvadas


“Visuomenė negali likti abejinga savo mažųjų piliečių likimui. Tik šiandien patyrę tauriausią jausmą – žmogiškąją meilę – vaikai patys ją skleis bei dalinsis su kitais ir šiandien, ir ateityje”.
Alma Adamkienė.
Šitaip pradedamas Almos Adamkienės paramos fondo internetinis puslapis. Gyvename tokiame laikmetyje, kad nemažai daliai mūsų visuomenės narių reikalinga parama ir labdara. Manau, kad kievienam žmogui vertėtų žinoti šį tą daugiau apie labdaros ir paramos teikimą, jas teikiančias įstaigas.

Darbo tikslai:
1. Išaiškinti kuo skiriasi parama ir labdara.
2. Supažindinti su Labdaros ir paramos įstatymu.
3. Supažindinti su mokesčių lengvatomis taikomomis paramos tiekėjams.
4. Supažindinti su teikiamos (gaunamos) labdaros ir paramos įforminimo ir apskaitos tvarka


Labdaros ir paramos palyginimas

Kasdienėje kalboje žodžius “labdara” ir “parama” vartojame kaip sinonimus. Nors ištiesų teisės aktų kūrėjų valia labdaros ir paramos įstatyme šios dvi sąvokos atskiros.
Labdara – tai labdaros tiekėjų savanoriškas ir neatlygintinas pinigų, turto ar paslaugų tiekimas remtinų fizinių asmenų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūrai užtikrinti, padėti likviduoti karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, užkrečiamųjų ligų protrūkių bei epidemijų pasekmes.
Remtini fiziniai asmenys yra:
 neįgalieji (invalidai), ligoniai;
 vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai;
 nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir socialines išmokas;
 bedarbiai;
 asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas;
 šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mąstą nustato savivaldybės;
 asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkio…
Tačiau yra vienas apribojimas – labdarą gali duoti ne bet kas – labdara pripažįstama, kai ją teikia tik Lietuvos Respublikoje registruoti:
 labdaros ir paramos fondai;
 asociacijos;
 viešosios įstaigos;
 visuomeninės organizacijos;
 religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai;
 tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai),
jeigu labdaros teikimas nustatytas jų įstatuose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą.
Tad pilietis, norintis, pavyzdžiui, neįgaliam asmeniui suteikti labdarą – tiesioggiai to padaryti negalite. Galite paremti invalidų draugiją, nurodydami, kam turi būti panaudojama jūsų labdara. Žinoma, jūs visada galite sušelpti tą patį neįgalųjį ar pensininką – tiesiog tada jūs neturėsite teisės į pelno ar pajamų mokesčio lengvatą.
Tuo tarpu parama – tai paramos tiekėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, pinigų, turto ar paslaugų dalykų tiekimas paramos gavėjamas visuomenei naudingais tikslais.
Paramą, skirtingai nuo labdaros, gali tiekti praktiškai bet kas – Lietuvos Respublikos fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, užsienio valstybės, užsienio valsttybių fiziniai, juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos.
Paramos negali duoti:
 politinės partijos ir politinės orgganizacijos,
 valstybės, savivaldybių ir biudžetinės įstaigos.
Parama teikiama visuomenei naudingais tikslais, jie yra:
 tarptautinio bendradarbiavimo;
 žmogaus teisių apsaugos;
 mažumų integracijos;
 kultūros;
 religinių ir etinių vertybių puoselėjimo;
 švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo;
 neformalaus pilietinio ugdymo,
 sporto;
 nacionalinio saugumo ir gynybos;
 autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos;
 gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros
taip pat kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Šios organizacijų rūšys paramą gali gauti ne bet kada, o tik tada, jei vykdo visuomenei naudingą veiklą. Tiesa, biudžetinės organizacijos gali gauti paramą tiesiog savo nuostatuose nustatytiems tikslams siekti.
Žinoma, paramos negali gauti pelno siekiantys subjektai – personalinės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Labdaros ir paramos įstatymo aptarimas
Labdaros ir paramos įstatyme aptariama:
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo tikslas - reglamentuoti ir skatinti labdarą bei paramą Lietuvos Respublikoje, nustatant atvejus, kada taikomos valstybės mokesčių, muito mokesčių ir valstybinės rinkliavos lengvatos.
Labdaros ir paramos tikslai.
Labdara yra duodama siekiant:
1) šelpti ir teikti pagalbą arba nemokamas paslaugas asmenims, kuriems tai reikalinga: invalidams, ligoniams, vienišiems nedarbingiems asmenims, našlaičiams arba vaikams, likusiems be tėvų globos, daugiavaikėms ir mažai aprūpintoms šeimoms, bedarbiams, asmenims, kurių gaunamos pajamos negali užtikrinti minimalaus gyvenimo lygio;
2) šelpti labdaros fondus, religijos centrus bei vienuolijas, teikiančius labdarą ir paramą, taip pat lietuvių bendruomenes, esančias užsienyje;
3) šelpti nukentėjusius dėl karo ir gaivalinių nelaimių, ekologinių katastrofų, užkrečiamų ligų pidemijų asmenis, padėti likviduoti tų nelaimių, katastrofų ir epidemijų padarinius;
4) padėti įsidarbinti, įsteigiant darbo vietas arba perkvalifikuojant darbo netekusius socialiai remtinus asmenis.
Parama yra teikiama siekiant:
1) remti mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programas;
2) remti aplinkos apsaugos ir aplinkos tvarkymo darbų programas;
3) remti istorijos, gamtos, architektūros, kultūros, meno paminklų apsaugos darbų programas;
4) remti kitą socialiai naudingą veiklą bei programas, kurias skelbia LR vyriausybė.
Labdaros ir paramos pripažinimas
Labdaros ir paramos sandoryje leidžiamas gavėjo individualus reklaminis įsipareigojimas labdaros davėjui ar rėmėjui, išskyrus įsipareigojimą reklamuoti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus. Labdara ar parama pagal šį įstatymą nepripažįstamas tiesioginis pinigų ar materialinių vertybių perdavimas fiziniams asmenims, išskyrus kai tai daro labdaros organizacijos ar fondai.
Labdaros ir paramos teikimo būdai
Labdaros davėjai ir rėmėjai teikia labdarą ar paramą:
1) perduodami pinigus (materialines vertybes) labdaros ar paramos gavėjui LR notariato įstatymo nustatyta tvarka;
2) teikdami nemokamas paslaugas labdaros ar paramos gavėjui;
3) pagal panaudos sutartį suteikdami jiems priklausantį turtą naudotis labdaros ar paramos gavėjui. Labdara ir parama gali būti teikiama ir kitais būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Labdara ar parama teikiama neatlygintinai ir savitarpiopasitikėjimo pagrindu.
Labdaros ir paramos dalykas
Labdaros ir paramos dalykas yra labdaros davėjo ar rėmėjo:
1) gautos pajamos; 3) gaminama arba už jo lėšas įgyta produkcija;
2) įgytas ar valdomas turtas; 4) teikiamos paslaugos.
Labdaros ir paramos laisvė
Labdaros davėjai ir rėmėjai patys pasirenka labdaros ar paramos gavėjus bei teikimo būdus. Valstybės institucijos ir jų pareigūnai privalo garantuoti labdaros ir paramos laisvę. Valstybės institucijų pareigūnai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, trukdantys teikti labdarą ar paramą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Labdaros ir paramos apskaita
Teikiantys labdarą ar paramą Lietuvos Respublikoje jos ūkio subjektai, taip pat visuomeninės ar labdaros organizacijos bei religinės bendruomenės privalo tvarkyti labdaros ar paramos gavėjų, kuriems jie aukoja pinigus ir materialines vertybes, apskaitą: joje nurodyti konkrečius labdaros ar paramos gavėjus, aukų dydį ir paskirtį. Labdaros davėjai ir rėmėjai kiekvieną ketvirtį privalo teikti nustatytos formos informaciją valstybės institucijoms, atliekančioms finansinės veiklos kontrolę ir tvarkančioms atskaitomybę.
Kaip labdara ar parama gautų pinigų ir materialinių vertybių apskaitą privalo tvarkyti visi juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Informacija apie gautą labdarą ar paramą turi būti pateikiama valstybės institucijoms, atliekančioms finansinės veiklos kontrolę ir tvarkančioms atskaitomybę pagal nustatytą vieningą formą.
Nuslėpus informaciją apie pinigus arba materialines vertybes, gautus kaip labdara ar parama, ta lėšų dalis yra apmokestinama pelno (pajamų) mokesčiu nepaisant labdaros ar paramos gavėjo.
Labdaros davėjų ar rėmėjų perduotos lėšos ir materialinės vertybės turi būti naudojamos pagal paskirtį tik labdaros ar paramos tikslams. Konkrečius panaudojimo tikslus gali nustatytipats labdaros davėjas ar rėmėjas, perduodamas pinigus bei materialines vertybes. Kaip labdara ar parama gautos lėšos ir materialinės vertybės, naudojamos ne pagal paskirtį, teismo sprendimu gali būti konfiskuojamos ir perduodamos į valstybinius labdaros fondus.
Labdaros organizacijos ir fondai turi teisę iki 20 procentų labdarai surinktų lėšų panaudoti šių organizacijų veiklai plėtoti ir administravimo išlaidoms apmokėti, jeigu tam neprieštarauja labdaros davėjas ir nenustato konkretaus aukos panaudojimo tikslo
bei būdo.
Labdaros ir paramos skatinimas
Labdaros davėjų ar rėmėjų padarytos ir dokumentais patvirtintos išlaidos labdarai ar paramai įskaitomos į faktines išlaidas skaičiuojant apmokestinamąjį pelną ar pajamas, o juridinių asmenų