Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Turinys


1 psl. Įvadas.
2 psl. Reikšmingiausios kraštovaizdžio erdvinės struktūros kompozicinės sąvybės vertinant urbanistinės plėtros aspektu.
4 psl. Reikšmingiausios kraštovaizdžio fizinių elementų kompozicinės sąvybės vertinant urbanistinės plėtros aspektu.
Išvados
7 psl. Literatūros sąrašas


Įvadas

Analizuojant neurbanizuoto kraštovaizdžio teritorijų psichologinį – estetinį potencialą susiduriama su problema dėl objektyvaus ir subjektyvaus kraštovaizdžio vertinimo. Bandoma maksimaliai objektyvizuoti vertinimo procesą, tačiau dažnai tenka pasikliauti subjektyviu vertintojo požiūriu. Vertinant pasitelkiama stebėtojo nuomonė, skonis, operuojama ganėtinai subjektyviomis sąvokomis kaip ,,vaizdingumas", „egzotiškumas", „ivairumas”, „išraiškingumas”.
Tokia situacija susidaro dėl vertinamo objekto sudėtingumo, neįmanoma

nusakyti kraštovaizdžio vien objektyviais ar vien subjektyviais kriterijais. Tai yra erdvė, susidedanti tiek iš fiziškai egzistuojančių objektų, tiek iš tų objektų keliamo psichologinio poveikio. Optimalus būdas įvertinti kraštovaizdžio psichologinį - estetinį potencią, tai derinti subjektyvumą ir objektyvumą. Vertinant reiktų atsižvelgti ir į tam tikrus kriterijus: ieškomi aspektai turi atitikti bendrą kraštovaizdinį potencialą; būtų galima pateikti viską kiekybiniu atžvilgiu; aspektai turėtų atsispindėti topografinėje ir kartografinėje medžiagoje; pakankamai lengvai išskiriami ir naudojami.


Reikšmingiausios kraštovaizdžio erdvinės struktūros kompozicinės sąvybės vertinant urbanistinės plėtros aspektu

Analizuojant teritorijų kraštovaizdį ir neliečiant antropogeninių elementų kraštovaizdžio erdvinę struktūrą apsprendžia du faktoriai: reljefas ir augmenija. Kraštovaizdžio erdvinę struktūra galima tirti įvairiais aspektais, tačiau pirmiausia reikėtų vertinti iš tiriančiojo, t.y.kraštovaizdį stebinčiojo pozicijų, kadangi nagrinėjama projektavimo tikslams, kas yra glaudžiai susiję su psichologiniu poveikiu. Vertinant išskiriamos kraštovaizdžio erdvinės struktūros ląstelės ir jos sistemizuojamos. Objektyviausi tyrimai bus tuomet, kai bus griežtai apibrėžtas tyrimų objektas, pateikiamos kiekybinės charakteristikos ir nebus bandoma aprėpti per nelyg įvairius gamtinės aplinkos aspektus.
Pirminis etapas analizuojant kraštovaizdį – erdvės ribų nustatymas (paveikslėlis viršuje). Vientisa erdvė tai tokia erdvė, kuri iš kiekvieno joje esančio taško suvokiama kaip vientisas reiškinys. Tokia erdvė laikoma elementaria kraštovaizdžio