Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

pažeidėjai
kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių
gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc.
visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija
paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų
ir neteisėtai.
5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos
institucijos į kitą.
6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių
institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių,
vaizdo kamerų ir t. t.).
7. Neoperatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės
ir pasienio

policijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net
nusikalsta.
8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos
kontrolė.

Tai sudaro

sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje,
neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus
dokumentus, neišvežamos iš šalies,

bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) iš valstybės
biudžeto atsiimamas.
9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama
kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių)
muitinę vertę, kitose -

pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių
firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais - tardymo
institucijos skiria prekines ekspertizes.
10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.
Pavyzdžiui,

“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių
moksleivius, beveik pusė

(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos
išeities, dar 15 proc.

tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų
pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų
moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.].
Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-
2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daug
didesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiai
nevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį,
remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad
1998 m. Lietuvoje gyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje - 2 479 648, o
Estijoje - 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų