Klausos sutrikimai - Puslapis 6

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

vizualianiai prietaisai yra vibroskopas, “matomos kalbos” tipo prietaisai, kurie transformuoja garsinius reiškinius į optinius, suvokiamus rega.
Svarbų vaidmenį atlieka kinestezinis analizatorius. Kurčias vaikas, mokydamasis tarti, remiasi kinesteziniais ir taktiliniais pojūčiais, atsirandančiais judant kalbos organams. Jo sąmonėje įsitvirtina ne fonema, turinti atitinkamą garsinę charakteristiką, o artikulema, t.y. kalbėjimo organų padėties ir judesių, kurie būdingi kuriam nors garsui vaizdinys.
Odos analizatoriumi kurtieji remiasi tiesiogiai, kai kontroliuoja rankos delnu, priartintu prie kalbančiojo (arba savo) lūpų, prisiliesdami prie kaklo, krūtinės nosies.
Kalbos garsų suvokimas ir jų tarimo mokymas daug efektyvesnis, kai remiamasi ne vienu kuriuo nors funkcionuojančiu analizatoriumi, bet vissa išsaugotų analizatorių sistema.
Mokant kurčiuosius vaikus tarti garsus, naudojami trys pagrindiniai būdai: 1) mėgdžiojimo; 2) mechaninis;

3) mišrusis. Plačiausiai naudojamas natūralus mėgdžiojimo būdas, kuris remiasi vaiko regėjimo ir kinesteziniu analizatoriais, iš dalies ir klausos analizatoriaus (naudojant garsą stiprinančią aparatūrą) išsaugotomis galimybėmis.

IŠVADOS

Svarbu žinoti veiksnius, kurie lemia skirtingą vaiko vystymąsi. Tokių veiksnių yra keletas.
1. Klausos sutrikimo laikas. Labiausiai sutrikdo psichikos raidą ankstyva pirminė patalogija. Antriniai nukrypimai šiuo atveju labai ryškūs ir nulemia psichinių procesų raidos sutrikimus.
Vėlyvas analogiškas pirminis sutrikimas daug mažiau trikdo psichikos raidą. Kurčio vaiko vystymosi ypatumai ir perspektyva priklausys nuo to, kada sutriko klausa: jau susiformavus kalbai ar iki jai susiformuojant. Ankstyvojo kurtumo sąlygotas nebylumas lemia kurčiojo psichikos raidą.
2. Klausos sutrikimo laipsnis. Vaiko kalbos ir psichikos raida skirsis priklausomai nuo to, absoličiai ar iš dalies sutrikusi vaiko klausa. Kuo mažiau sutrikusi klausa, tuo palankesnės sąlygos išmokti kalbėti ir vaiko psichikai plėtotis.
3. Pedagoginės ir medicininės korekcijos būdų naudojimo laikas ir jų atitikimas sutrikimo struktūrai. Korekcinis mokymo ir auklėjimo darbas, kurį plačiąja prasme suprantame kaip vaiko auko auklėjimo sąlygas, - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių neprigirdinčiojo vaiko raidos perspektyvą.
4. Atsižvelgiama ir į vaiko asmenybės bruožus, charakterio ypatybes. Vaiko kontaktabilumas, ekstravertiškumas arba intravertiškumas ir kitos savybės smarkiai lemia jo adaptavimosi ir mokymo sėkmę.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Garšvienė A., Ivoškuvienė R., Logopedija, - K; 1993;
2. Benesch Hellmut, Psichologijos atlasas, - V; 2001;
3. Specialiųjų poreikių vaikai, - Š; 1998.