Klausos sutrikimai - Puslapis 2

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kalbai; 2) kalbančius kurčiuosius, kurie prarado klausą jau mokėdami kalbėti. Kodėl anksti apkurtusieji negali savarankiškai išmokti kalbėti? Dauguma kurčiųjų turi klausos likučių, gali suvokti klausa garsinius signalus. Kurtieji negali išgirsti aplinkinių garsinės kalbos ir mėgdžiodami išmokti kalbėti.
Neprigirdintieji, remdamiesi savo nepilnaverte klausa, gali savarankiškai bent minimaliai įgyti kalbos pradmenis, tiesiogiai bendraudami. Jų kalbos lygį lemia klausos susilpnėjimo laipsnis, laikas bei specialus pedagoginis darbas, palaikant jau turimus kalbėjimui įgūdžius ir toliau juos tobulinant. Kuo mažesnis klausos susilpnėjimas, tuo sėkmingiau jis galės remtis klausos likučiais, suvokdamas aplinkinių kalbą.
Nepaisant klausos sutrikimo, ugdant vaiko kalbą (žodinę arba gestų) galima normalizuoti jo vystymąsi. Jeigu iki 5 metų vaiką išmokinsime turtingos pilnavertės žodinės ar gestų kalbos, tolesnis jo psichikos

vystymasis iš esmės bus pilnavertis ir apsiribos tik girdimųjų procesų specifika. Taigi svarbiausia – laiku išmokyti vaiką kalbėti žodine ar gestų kalba.
Girdinčiųjų tėvų šeimose, augančiose sutrikusios klausos vaikus, dažnai nepakankamai emociniai kontaktai su vaiku, vaikas jaučia emocinių santykių stygį, savotišką vidinį psichologinį diskomfortą. Tuo tarpu kurčiųjų šeimose kurtieji vaikai patiria daugiau teigiamų emocijų ir jie patys yra emocingesni (reiškia daugiau emocinių reakcijų), jaučia didesnį emocinį komfortą. Manoma, kad taip yra ir dėl to, kad su vaiku daug ir natūraliai bendraujama gestais.
2. NEPRIGIRDĖJIMO DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Kalbos sutrikimas yra universalus bet kokio ypatingo vystymosi požymis. Sutrikus vaiko vystymuisi, sutrinka jo veiklos žodinis tarpinimas (žodinė reguliacija ir verbalizavimas).
Pirmasis uždavinys, konstatavus vienokius ar kitokius kalbos sutrikimus, yra išsiaiškinti vaiko klausos būklę. Jei nustatoma, kad klausa yra nesutrikusi, galima prognozuoti, kad kalbos sutrikimų priežastis gali būti pirminis kalbos funkcijų pažeidimas arba pirminis intelekto nepakankamumas. Jeigu nustatomas klausos sutrikimas, būtinai reikia fiksuoti klausos sutrikimo laiką, laipsnį, vaiko ugdymo sąlygas. Šių veiksnių analizė ir gretinimas leis daryti išvadą, ar klausos sutrikimas yra nustatyto kalbos sutrikimo priežastis.
Klausos sutrikimai gali būti nustatyti ir sutrikusio intelekto, lėtesnio vystymosi vaikams ir kt. Tačiau šiais atvejais klausos sutrikimas būtų traktuojamas kaip lydimoji simptomatika. Mokant vaiką, treniruojant jo klausą, vaikas ima daryti neprigirdinčiojo ar net girdinčiojo įspūdį.
Svarbiausia tai, kad neprigirdinčiojo kalbos neišsivystymas yra antrinė