Darbas:
Skandinavijoje 1997-2001 metasi buvo užregistruota 36 kampilobakterijozės atvejai iš 100.000 gyventojų, Danijoje ir Švedijoje per 2003 metais užregistruota 5,8 ir 30 atvejų iš 100.000 gyventojų atitinkamai. O Didžiojoje Britanijoje ir Velse 2002 metais buvo 105 atvejai, Škotijoje 116 atvejai iš 100.000 gyventojų. /12,14/Pastebėta kad susirgimų sukeltu Campylobacter sukelėjais mažėja kaikuriose šalyse, kaip Didžioji Britanija, JAV, Danija ir Švedija. Tikriausiai tai apsaugos ir stebėjimo programų pasekmė. Švedija pareiškė kad įdiegus šalies nacionalinę programą per pastaruosius 2-3 metus susirgimų dar labiau sumažėjo sumažinus turistų skaičių iš infekuotų šalių. /14/
Kasmet Vilniaus mieste registruojama vis daugiau susirgimų kampilobakterijoze. Liga pradėta diagnozuoti prieš 9 metus. Jei 1998 metais sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų buvo 1,3 , tai 2000 metais jis padidėjo iki 1,9. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimai. Sergamumo pakilimas būna birželio – spalio mėnesiais. Dažniausiai serga vaikai iki 2 metų. Nelankantys ikimokyklinių įstaigų vaikai serga 2,8 karto dažniau nei lankantys./3/
KVSC duomenimis, per šių metų (2006) keturis mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Kauno apskrityje net 2 kartus padaugėjo salmoneliozės susirgimų. Iš viso šiemet Kauno apskrityje užregistruoti 959
Kampilobakterijozių stebėjimas gyvūniniame maiste ir žmonėse.
Kelėta Europos Sąjungos (ES) šalių turi zoonozės (tuo tarpu įeina ir kampilobakterijozė) stebėjimo programas. Pavyzdžiui, Danija ir Švedija renka duomenys kiekvienais metais apie zoonozių susirgimų skaičių. Kas leidžia sekti šių susirgimų rodyklius ir priimti atitinkamus sprendimus. /15/
Zoonozių direktyva 92/11/ES reikalauja iš ES šalių zoonozinių susirgimų stebėseną naminiuose gyvuliuose, paukščiuose, žaliavoje ir žmonėse. /12/
Buvo priimta direktyva 2003/99/ES kuri taip pat reikalauja surinki duomenys apie zoonozes (tuo tarpu ir apie kampilobakterijozę), kad galima būtų identifikuoti ir charakterizuoti visą pavojingumą šitų ligų, o taip pat priimti atitinkamus sprendimus. Duomenų rinkimas ir tyrimai apima visas stadijas nuo gyvulių, paukščių atvežimo į skerdyklas iki maisto patekimo ant stalo pas pirkėjus. /12/
Didžiojoje Britanijoje Maisto Standartų Agentūra (Food Standards Agency) pareiškė tikslą sumažinti zoonozių skaičių 20-čiai proc. per 5 metus pradedant nuo 2001 m. /13/
Panašias iniciatyvas pareikštos visame pasaulyje. Kampilobakterijų sumažėjimas vištienoje, tai jau kaip raktas siekiant įgyvendinti šitą tikslą. /16/
Literatūros sąrašas
1. R. R. Masteikienė “Maisto produktų mikrobiologija”, Kaunas, Technologija, 2002, pusl. 487
2. http://www.vvsp.lt/aktai/uzkreciamos/kampilobakterioze.doc
3. http://www.vilniaus.lt/ligos/3_kampilobakterioze.htm
4. http://www.medicine.lt/straipnis.asp?StraipsnioID=5986
5. http://neris.mii.lt/mt/straipsniai?200311?pauksciu.doc
6. http://europa.eu.int/eur-lex/staging/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32005D0245:LT:HTML
7. http://wwwinfo.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena_arch&id=34584
8. http://ww.vet.lt/rvc/Rastas%20del%20paukstienos%20dekontaminacijos%20chloru-05-07-11.doc
9. http://eic.euro.lt/popup2.php?m_nems_id=1852&tmpl_name=m_news_print_form
10. www.food.gov.uk/multimedia/pdfs/camsalmsurvey.pdf
11. Institute of foodTechnologists. Bacteria Associated with Foodborn Diseases. Scientific status summery.2004
12. Food Pathogen Epidemiology: Microbes, Maladies and Methods, 2004, part 2, page 103-113
13. www.food.gov.uk/multimedia/pdfs/campyloconsult0603e.pdf
14. www.sva.se/pdf/zoonosis/eng_zoonosrapp_2003.pdf
15. www.dfvf.dk
16. www.who.int/fsf/Documents/Bankok_Camy_02_En.pdf
Komentarai