Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

(markiruotais).
Lingvostilistikos pradininkas S.Bali (Ch.Baily) laikėsi nuomonės, kad į žodžio reikšmę, kaip jos komponentas, įeinąs tik emocinis atspalvis, o funkcinis stilistinis atspalvis (Bali jį vadino socialiniu) nesąs reikšmės komponentas. Tokio požiūrio kai kurie kalbininkai laikosi ir dabar. Į plačiai suprantamą semantiką tikslinga įjungti ir funkcinį atspalvį.
Emociniai atspalviai esti vertinamieji ir nevertinamieji. Pastarieji rodo tik autoriaus emocinę būseną, nuotaiką. Vertinamieji atspalviai išreiškia santykį su kalbamuoju daiktu (denotatu) bei su adresatu, jie esti teigiami arba neigiami. Ryškiausias teigiamas atspalvis yra maloninis. Prie teigiamą atspalvį turinčių žodžių sąlygiškai prišliejami eufemizmai (gr, eu „gerai", phemi „kalbu") — žodžiai ar posakiai, švelninantys kalbą, pakeičiantys tiesioginius, šiurkščius ar nepadorius, nešvankius pavadinimus. Jų vartojimas yra ne santykio su daiktu,

o santykio su adresatu, etiketo, mandagumo padarinys. Neigiamą vertinimą reiškiantiems žodžiams priklauso turintys menkinamąjį bei niekinamąjį, ironijos, pašiepiamąjį atspalvį, pajuokiamai sakomi, vulgarūs, storžieviški žodžiai. Ribos tarp tų grupelių negriežtos. Žodynuose žodžių emocinius atspalvius rodo pažymos malon., euf., menk., niek., iron., juok., vulg.
Emocinis žodžio komponentas būna susijęs su šaknies reikšme arba su daryba. Maloninį atspalvį dažniausiai turi deminutyvai, vadinamųjų maloninių-mažybinių priesagų vediniai. Familiarumo atspalvis būdingas kai kuriems priesagos -okas vediniams (plg. šnekamosios kalbos žodį klasiokas ir stilistiškai neutralų pasakymą klasės draugas). Priesagos -eiva vediniai yra menkinamieji, niekinamieji. Kartais emociniai žodžio šaknies ir priesagos komponentai prieštarauja vienas kitam: prie neigiamo emocinio vertinimo žodžio (pvz., snukis, letena — kalbant apie žmogų) pridedama deminutyvo priesaga (snukelis, letenėlė). Tokios sandūros stilistinis padarinys esti familiarus maloninis ar geraširdiškos ironijos atspalvis, būdingas kreipiantis į mažą vaiką.
Žodžių ir frazeologizmų, turinčių emocinių atspalvių, pavyzdžiai:
menk., niek.: baltarankis, kietakaktis, karštakošis, politikierius, stileiva, driskius, vėjo pamušalas, šikšninis maišas „pilvas", drybsoti, riogsoti, uodegą iškišti „ištekėti", galą gauti, kojas užversti, gelumbių derėti nuvažiuoti „paskęsti";
juok., iron.: prisiskaitėlis, kaimo liktarna „pradžios mokyklos mokytojas", nukabinti nosį, paleisti dūdas, pataikyti kaip pirštu į dangų „nepataikyti", kamštį užminti, už lūpos užmesti „išgerti", rėžti sparną „meilintis";
euf.: nelabasis „velnias", piktoji