Darbas:
priešdėlinius žodžius turime atkreipti dėmesį į tokius dalykus:1) Vartoti jį tik tuomet, kai pamatiniam žodžiui suteikia tam tikrą reikšmę.
2) Nevartoti priešdėlio tuomet, kai ir be jo žodis reiškia tą patį dalyką.
3) Tiksliai parinkti priešdėlį.
18. Iš daiktavardžių vietoj netvarka nesakytina betvarkė, nes tai reiškia „moteris, neturinti darbo, nedaranti tvarkos“.( betvarkė ( = netvarka))
19. Pri - dažniausią reiškia pridėjimą – damokėti ( = primokėti).
20. Be – šis dalelytės kilęs prie veiksmažodžių pridedamas lyg akcentuojant, pabrėžiant būsenos pastovumą. Tačiau šiame kontekste netinka bemiegė ( = mane kankino nemiga).
21. Tiksliai parinkti priešdėlį darodinėti ( = įrodinėti).
22. Išreikšti reikia prieveiksmiu - daleiskim ( = tarkim).
23. Su apsi- yra dalinių vertalų, netinkamų jokiomis reikšmėmis, todėl jų priešdėlį reikia keisti arba numesti – apsimokėti skolas ( = susimokėti skolas).
24. Tiksliai parinkti priešdėlį pakeltas
25. Ši apkalta ( = Šis kaltinimas) - nevartoti priešdėlio tuomet, kai ir be jo žodis reiškia tą patį dalyką.
26. Tarp aplietuvintų sudurtinių dūrinių dar neišnyko dūriniai, sudaryti iš pirmo žodžio pradžios ir kito viso žodžio. Vietoj tokio dūrinio vartotinas dviejų žodžių junginys: redkolegija ( = redaktorių kolegija), medpunktą ( = medicinos punktą).
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
„Daug kartų buvome atsidūrę kritiškoje situacijoje ir išlikome. Turėkime vilties ir dabar, kad atras tauta jėgų išlikti, kai visi prioritetai atiduodami ekonomistiniam augimui, kovai su atsilikimu visose be išimties srityse.Tikėkim. Bet jeigu iš akių išleisim dvasinį augimą, neteksim visko. Jeigu savoji kultūra ir kalba pasirodys antrarūšė, mes būsime ne mes.“ A.Paulauskienė
Manau, šie A.Paulauskienės žodžiai šio darbo išvadoms. Mes iš šių klaidų pasimokėme ir dar kartą pakartojome,kaip taisyklingai vartoti. Šiame darbe rašau apie leksiką ir aiškinuosi leksikos klaidas. O taip pat ir žodžių darybą.
Darbas parašytas remiantis labai įvairia literatūra. Naudojau, be literatūros sąraše nurodytų knygų, laikraštį „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ Nr.31, Gedimino Kalčinsko „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, o taip pat „Apskaitos pagrindų“ paskaitų konspektu, bei kalbos kultūros paskaitose išklausytomis paskaitomis, A.Hajamo vadovėliu . Marketingas žaliems.
Manau, labai stengiausi rašant šį darbą, nors buvo sunku surinkti visą reikiamą medžiagą. Dauguma rastų klaidų yra semantinės ir žodžių darybos.
Manau, galėtų tik dažniau ir daugiau naudojamus žodžius konkrečioje specialybėje paaiškinti taisyklingai jau rodomojoje laidoje „Žodis ne žvirblis“. Ši laida trumpa ir retai rodoma. Tai toks būtų mano pasiūlymas. Klaidų būtų išvengta tuomet mažiau.
Komentarai