Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

nuostolius.
Parduodant prekę pagal kainą p1 virš Q1 kiekio (t.y. virš lūžio taško), pridėtinio pelno suma ima viršyti pastovių kaštų sumą, ir įmonė pradeda gauti pelną. T.y. pardavus prekės kiekį Q2 (Q2>Q1), įmonė gautų pelną PQ2:
PQ2 = MQ2 - Cfix.

2.4. Kainos apskaičiavimo tiesioginių kaštų metodu trūkumai

Dažnai verslininkai prieina išvadą, kad kainodara, pagrįsta tiesioginiais kaštais, yra neteisinga. Jų nuomone, nustačius žemą kainą vienai produkcijos daliai, pagal tiesioginius kaštus, gali tekti mažinti kainas ir likusiai produkcijos daliai, tad nebus kompensuojami pastovieji kaštai. Taip nebūna, kai rinkos yra atskirtos viena nuo kitos.
Tiesioginių kaštų metodu nustatant kainą kartu su gamybos kaštais įvertinamos ir prekės realizavimo rinkoje sąlygos (paklausa, konkurencijos lygis ir t.t.). be to, įmonė turi nustatyti konkrečios prekės tiesioginius kaštus.

Dažnai tai būna sunku padaryti, todėl šį metodą ne visada galima naudoti.
Tiesioginių kaštų metodo negalima naudoti visų įmonėje gaminamų prekių kainoms nustatyti, nes, siekiant bendrų ilgalaikių įmonės tikslų, visos kainos turi būti didesnės už kaštus.
Kainodaros politikos, pagrįstos tiesioginiais kaštais vienai produkcijos daliai ir visais kaštais kitai tos pačios produkcijos daliai, galima laikytis tik tada, kai rinkos viena nuo kitos yra geografiškai atskirtos.
Kitas kainodaros, pagrįstos tiesioginiais kaštais, trūkumas yra tas, kad kartais būna labai sunku nustatyti arba išmatuoti konkretaus produkto ar paslaugos kintamuosius kaštus.

3. Kainos formavimo abejais kaštų metodais sukeliamos problemos

Gamybos kaštų svarba nustatant kainas kartais būna perdėta. Kaštai tėra veiksnys, veikiantis kainodarą. Kai kada kiti veiksniai yra net svarbesni. Paprastai kainos būna kaštus lemiantis veiksnys. Tada įmonė iš pradžių bando nustatyti, už kokią kainą ji galėtų parduoti savo prekes, atsižvelgdama į paklausą, konkurenciją, produktų diferenciaciją bei kitus veiksnius, o po to kuria bei gamina prekes, kurios atitiktų tokią kainą.
Kainą lemiančių veiksnių ryšys priklauso nuo ekonominių sąlygų. Kai rinkos konjunktūra nepalanki, reikia taip sureguliuoti kaštus, kad jie atitiktų žemesnes kainas, ir atvirkščiai. Jeigu įmonė kainodaroje remiasi tik kaštų ir kainos santykio, tai ji labai silpnai tegali pagerinti savo padėtį įvairiomis komercinėmis priemonėmis ir jai sunku išleisti į rinką naujas prekes.
Kai įmonė orientuojasi tik į gamybos kaštus ir nenaudoja kainas kaip aktyvų komercinį įrankį, mažina veikimo laisvę rinkoje tada, kai įmonė:
1) ignoruoja rinkos segmentavimo principus bei