Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kaštai 2,4 2,4
Iš viso sąnaudų 10 10
6. Cirkuliacijos kaštai 0,6 0,6
Komercinė savikaina 10,6 10,6
7. Pelnas 2 2
8. Pardavimo kaina 12,6 12,6
9. Pridėtosios vertės mokestis (18 %) 2,27 2,27
10. Galutinė pardavimo kaina 14,87 14,87
1 lentelė. Visų kaštų būdu nustatomos kainos kalkuliacija (skaičiai sąlyginiai)

Šitaip, prie apskaičiuotų kaštų pridėjus tam tikro dydžio pelno priedą ir pridėtosios vertės mokestį, apskaičiuojama bazinė kaina. Prie jos dar gali būti pridedami įvairūs papildomi priedai (tarpininkams, atsarginių dalių įsigijimo išlaidoms padengti ir t.t.).
Apskaičiuoti visuminius gamybos kaštus nėra lengva. Kai įmonė gamina ne vieną produkcijos rūšį (o taip paprastai ir būna), iškyla problema, kokiu būdu paskirstyti įmonės pridėtinius kaštus gaminamiems produktams.
Kiek reikia pridėtinių kaštų konkrečios rūšies produkcijai, įmonė sprendžia, atsižvelgdama į įvairius veiksnius.

Pavyzdžiui, pridėtiniai kaštai gali būti paskirstyti kai kuriems produktams proporcingai tam indėliui, kurį atskiros tų pridėtinių kaštų sudedamosios dalys įneša į vieno ar kito produkto gamybą. Arba didžioji dauguma pridėtinių kaštų gali būti priskirta kai kuriems produktams, o likusiems produktams gali tekti nedidelė pridėtinių kaštų dalis ir pan. Kaip matome, čia nėra griežtų ir tikslių apskaičiavimo taisyklių. Bet kainodaros tikslams tai ir nėra būtina, visai pakanka apytikslių skaičiavimų.
Paprastai įmonė ir nesiekia gauti maksimalų pelną iš kiekvieno atskiro gaminamo produkto, o stengiasi gauti tam tikrą suminį pelną iš gaminamų produktų visumos (t.y. siekia iš anksto gauti nusistatytą pelno normą savo investuotam kapitalui per didesnį ar mažesnį laiko periodą). Taip pat atsižvelgiant į kitus trumpalaikius ir ilgalaikius įmonės tikslus, įmonė ir pasirenka atitinkamą priedų struktūrą gaminamiems produktams. Pelno priedas, kuris įvairių produktų gali būti nevienodas: vienų – didelis, kitų – mažas, dar kitų jis gali būti lygus nuliui (arba gali būti parduodama netgi nuostolingai). Konkretų pelno priedą lemia rinkos sąlygos: įmonės numatoma padėtis įvairiose prekių rinkose, įmonės politika, tikėtinas kiekvienos prekės paklausos lygis ir t.t.
Nustatytas pelno priedas gali būti pastovus fiksuotas (dažnai naudojamas prekyboje) ir “lankstus”, keičiamas pagal kintančias rinkos sąlygas (konkurencijos, paklausos pokyčiai ir kt.). “Lanksčiais” priedais norima palaikyti konkrečių prekių tam tikro lygio pardavimo apimtį. Naudojant “lankstų” priedą, kainos dydis geriau atitinka greit kintančią rinkos konjunktūrą. Paprastai tai duoda papildomą pelną. Bet “lankstiems”