Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

gamina ne vieną, o daug produktų, ir kiekvienam produktui nustatyti kaštų (ne tik pastovių, bet ir kintamų) dydį dažnai būna sunku. Gamybos kaštų nustatymas ir išmatavimas paprastai susijęs su sunkumais, kuriuos sąlygoja tai, kad reikia įvertinti laiko veiksnį (būsimas perspektyvas rinkose), atskirti einamojo ir investicinio pobūdžio kaštus (pastarieji kaštai neturi būti padengiami iš einamųjų įplaukų), skaičiuoti įrengimų amortizacinius nurašymus atsižvelgiant į moralinį nusidėvėjimą ir kt. labai didelį neaiškumą, ir neapibrėžtumą, skaičiuojant gamybos kaštus pagal kiekvieną produktą, sudaro pridėtiniai kaštai, nes jie turi būti paskirstyti tarp produktų (visada bus subjektyvumo, dirbtinumo elementų). Tačiau kainodaros tikslams visgi įmonei būtina turėti vienokį ar kitokį atsakymą apie individualius gamybos kaštus kiekvienam produktui.
Kainodaros požiūriu kaštus galima laikyti riba, žemiau kurios

įmonė nenustatys kainos savo produktui, nes logiškai mąstant, kaina būtinai turi būti lygi kaštams arba turi juos viršyti. Dažniausiai minimaliai galimą kainą nulemia produkcijos gamybos kaštai. Tačiau, galimi tokie variantai, kada kaina apsprendžia gamybos kaštų lygį, o ne atvirkščiai. Elementarus pavyzdys būtų, kai įmonė planuodama į rinką pateikti naują prekę, pirmiausia nustato kainą, kurią potencialūs pirkėjai galėtų mokėti už prekę, o tik po to gamina prekę, kuri atitiktų tą kainą.
Galima teigti, jog kainos nulemia gamybos kaštus tada, kai rinkoje yra nepalanki konjunktūra. Tada įmonės stengiasi taip sureguliuoti savo kaštus, kad jie atitiktų sumažėjusias rinkos kainas.
Įmonės nustatydamos kainą pagal kaštus, dažnai atsižvelgia ir į paklausą. Viena iš pagrindinių, dėl kurių kaštai naudojami kainodaroje,- tai susidariusi nuomonė, kad bet koks pardavimas žemesnėmis negu kaštai kainomis įmonei yra nuostolingas. Kartais yra tvirtinama, kad kainodara, besiremianti kaštais, yra teisinga, nes sudaro sąlygas gauti grynąjį pelną. Kainos nustatytos pagal visus kaštus, vartotojams daug suprantamesnės, negu tos, kurias lemia paklausa arba konkurencija. Kaštų metodas yra patogus bei greitas ir gali būti veiksmingas, jeigu konkurentai taip pat juo naudosis.
Kitas šio būdo privalumas slypi jo paprastume. Kainos pagrindas yra bazinės sąnaudos produkcijos vienetui, prie kurių pridedama suma neįskaitytoms išlaidoms padengti ir pelnui sudaryti. Nustatoma ta kainos riba, už kurią žemesnė ji gali būti tik išimtiniais atvejais ir ribotam laikui. Šis metodas garantuoja optimalias, bet ne maksimalias įplaukas. Be to, jis atspindi didesnę orientaciją į gamybą ir mažesnę į paklausą rinkoje.
Įmonės