Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

užmokestis) ir tiesioginiai pridėtiniai kaštai (prekės pardavimo kaštai, prekės transportavimo kaštai, prekės įpakavimo kaštai, papildomos išmokos gamybiniams darbuotojams, pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio ir kt.). Pastovūs kaštai – tai įmonės bendri kaštai reklamai, prekių pardavimui, administracinės išlaidos, amortizaciniai atskaitymai, kaštai tyrimams ir diegimams ir kt. Kai kurie kaštai, nustatant kainą, neturi būti įtraukiami. Pvz. jei sugedo įrengimas, kuris nebuvo visiškai amortizuotas, tai nepadengti kaštai jai įsigyti turėtų būti laikomi prarastaisiais. Pastovūs ir kintami kaštai sudaro visuminius gamybos kaštus. Nustatant prekės kainą kaštų pagrindu, tikslinga nustatyti, ar išskirti, kaštus į kintamuosius ir pastoviuosius atkreipiant dėmesį į tai, ar jie kinta proporcingai gaminamos produkcijos kiekiui.
Tradicinis ir labiausiai paplitęs kainos nustatymo būdas yra toks, kai prie apskaičiuotų gamybos

kaštų ir pridėtinių išlaidų dar pridedamas numatomas pelnas.ši kainodara pagrįsta visais kaštais, arba vadinamaisiais “kaštais plius”.
Nustatant prekės kainą, didelis vaidmuo skiriamas ne faktiniams einamiesiems kaštams, o skaičiuotiems, arba normatyviniams (standartiniams) kaštams. Iš esmės gali būti panaudojami ir faktiniai gamybos kaštai, jei jie turi tendenciją likti stabilūs tam tikrą laiką.
Įmonė, tam kad sumažintų nuostolių dėl neapibrėžtumo riziką, siekia, kad visi ilgalaikiai kaštai kuo greičiau atsipirktų. Nes kuo didesnė pastovių kaštų suma, tuo didesni gamybiniams pajėgumams prastovint dėl gamybos ir realizavimo apimčių svyravimų galimi nuostoliai.
Būsimi gamybos kaštai įvertinami imant tam tikrą gamybinių pajėgumų apkrovimo normą (kuri dažniausiai sudaro 2/3 – 3/4 apskaičiuoto maksimalaus gamybinių pajėgumų lygio). Pridėtiniai kaštai yra priskiriami ne produkcijos kiekiui, kuris pagaminamas, pilnai panaudojus gamybinius pajėgumus, o normaliam (mažesniam) produkcijos kiekiui. Tuo būdu kaštai, tenkantys produkcijos vienetui, santykinai padidinami.
Įmonė, skaičiuodama laukiamus kaštus, remiasi ne realiu pajėgumų apkrovimu (reikėtų daryti pastovius perskaičiavimus), o normaliu (standartiniu), arba vidutiniu per didesnį ar mažesnį laiko tarpą (2-3 metus), apkrovimu. Tokiu būdu įmonė stengiasi sumažinti neigiamą gamybos apimties ir asortimento pokyčių (svyravimų) įtaką tiek kainodarai ir kaštams, tiek ir įmonės finansinei padėčiai.
Gamybiniai kaštai yra vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant kainas. Bet gamybos kaštai betarpiškai nenulemia nustatomos kainos lygio. Tam tikroms sąlygomis ir kai kurie kiti veiksniai tampa svarbesni už kaštus.
Paprastai