Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

raginama išleisti V. Kudirkos raštus, K. Griniaus (Vargėlos) „Biografija Dr. Vinco Kudirkos" (1900), perspausdinta iš Ūkininko. Išspausdintas E. Volterio straipsnis „Simanas Daukantas" (1891), nežinomo autoriaus „Simanas Daukantas" (1893), J. Žebrio straipsnis apie A. Vienažindį ir jo kūrybą (1894), nežinomo autoriaus „Jonas Mačys. Jo gyvenimas ir darbai" (1903). Palankiai atsiliepta apie M. Valančiaus Vaikų knygelę (1891), P. Vaičaičio (Sekupasakos) Eiles (1903), Žemaitės Kunigo naudą velniai gaudo (1904). A. Milukas (Dzūkelis) teigiamai įvertino A. Kriščiukaičio (Aišbės) Kas teisybė tai ne melas (1892), A. Kaupas (Antanas

K.) - jo lietuviškai perpasakotą M. Jokay'aus apysaką Pajudinkime, vyrai, žemę! ir L. Tolstojaus komediją Pirmutinis degtinės varytojas (1893), P. Mikolainis - Lazdynų Pelėdos Kas priešius (1900), J. Mačys(?) - Dviejų Moterų (Žemaitės ir Bitės) Velnias spąstuose (1902). P. Mikolainis sukritikavo G. Petkevičaitės-Bitės dramą Kova ir J. Margalio eiles Volungė (1901). Prieštaringai įvertinta J. Šliūpo knyga Lietuviškieji raštai ir raštininkai: J. Basanavičius ją išgyrė (1891), o A. Burba supeikė (1892).
Nemažai grožinės literatūros kūrinių buvo paskelbta savaitraštyje Garsas (1892-1894), kurį leido ir redagavo Tomas Astramskas, taip pat laikraščio Garsas Amerikos Lietuvių (1894-1899) priede Lietuviškas knygynas (1897), kuris 1898 m. virto savarankišku žurnalu Dirva, redaguojamu A. Miluko. Grožinės literatūros spausdino ir Čikagoje leistas savaitraštis (nuo 1918 m. dienraštis) Lietuva (1892-1920), kurį ilgai (1895-1917) redagavo J. Adomaitis-Šernas. Iš kitų XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje JAV lietuvių leistų ar pradėtų leisti periodinių leidinių paminėtini dar Saulė (1888-1959), Tėvynė (1896-1901 ir vėliau), Viltis (1899-1901