Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

pozicijų).
Į A. Juškos mirtį (1880) jautriai atsiliepė A. Dirikis (Andrejus Latvis), išspausdinęs „trumpą paminėjimą" - „Kuningas Antanas Juškevičius" (1883). Jo nuomone, A. Juška „gali būti statomas prieš" akis daugumai kaipo paveikslas tikro kūningo - lietuvio, kursai, karštai numylėjęs savo prigimtą kalbą ir savo sentėvių praeigos garbingas liekanas, parodė Lietuvai visą savo gyvenimą. Ant savo naudos neveizėdamas, trūsėsi jisai vienat dėl mokslo ir savo mylimos tautos." Lietuvių ir latvių kalbos jam buvusios kaip prie širdies priaugusios: „Kad jis pradėdavo šnekėti apie jiedvi, tada žilgalvis Juškevičius pavirsdavo į jaunikaitį; jo akys žibėte žibėdavo ir jo stuomuo ištįsdavo, tarytum jis norėtų sušukti: „kas dar beturi tokią bagotą kalbą?"."
Aktyviausi Aušros bendradarbiai buvo J. Šliūpas (paskelbė 101 rašinį), M. Davainis-Silvestraitis (82 rašinius), J. Basanavičius (66), J. Mikšas (30),

J. Andziulaitis (16). Ryškiausias buvo Basanavičiaus balsas - jo rašiniai ilgiausi (apima apie 205 p.), jie formavo savitą leidinio veidą. Per daugelį numerių ėjo Basanavičiaus straipsnis „Apie senovės Lietuvos pilis", per du numerius - „Vardas senovės Lietuvos valdovų", išspausdinta „Senatvė lapinės kepurės". Tie ir kiti Basanavičiaus straipsniai stiprino romantines tendencijas lietuvių literatūroje.
Aušra, sutelkusi intelektualines tautos pajėgas, suformavo ir bendrinę literatūrinę lietuvių kalbą. Toji kalba susiklostė vakarų aukštaičių (suvalkiečių) tarmės pagrindu ir iki šiol tebėra bendrinė tautos kalba.
Aušra turėjo ir savo priedą - Lietuvišką Aušros kalendorių, kuris išėjo 1883, 1884 ir 1885 m. Jame taip pat buvo paskelbta rašytojų kūrinių, tarp jų J. Zauerveino eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę" (1883), kuriam Stasys Šimkus sukūrė muziką, ir jis tapo tarsi antruoju tautos himnu.
Aušra pradėjo naują etapą lietuvių kultūros ir literatūros istorijoje. Ji rodė ir kartu skatino lietuvių tautinės sąmonės ir savimonės subrendimą, kuriuo buvo grįstas tolesnis tautos kelias į politinį išsivadavimą, į nepriklausomos valstybės atkūrimą, taip pat padėjo pagrindus moderniajai lietuvių kultūrai.
Po Aušros vienas po kito ėmė rodytis nauji lietuviški laikraščiai bei žurnalai, išreiškę įvairėjančias visuomenės pažiūras, skirtingus žmonių interesus. Iš jų didžiausią reikšmę lietuvių kultūrai turėjo Varpas
Kaip Aušra neatsiejama nuo J. Basanavičiaus, taip Varpas - nuo V. Kudirkos. Šį periodinį leidinį (mėnraštį) pradėjo leisti draugija „Lietuva", įsteigta Varšuvoje 1888 m. J. Gaidamavičiaus-Gaidžio ir V. Kudirkos iniciatyva. Tais pačiais metais buvo