Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kalbėkim apie jos reikalus, apie jos vargus ir pilką ritimąsi už būvį, palengvinkim jai tas ristynes, parodykime kelią - o tada galėsim pasididžiuodami tarti, jogei esame tikrais draugijininkais ir tėvynainiais. O tuo tarpu naujai kilusioji lietuviška inteligencija iki šiolei vienpusiauja - ir stipriausios spėkos neatlieka savo darbą." Priminęs patarlę, kad jėga yra vienybėje (l'union fait la force), autorius ragina: „užmirškime tą mažą skirtumą pažvilgių ir susiėmę rankas eikime visi vienu keliu, kurs yra gana platus dėl visų". Kartu pageidauja, „idant skiltys Auszros atsivertų plačiaus dėl svarbesnių raštų apie draugijos reikalus", antraip ji negalės įtikti visiems - „ir turtingiems, ir vargužiams, ir mokytiems, ir nemokytiems".
Smulkesnių bei konkretesnių pastabų apie lietuvių literatūrą Aušroje dar yra parašę J. Šliūpas, J. Basanavičius, M. Akelaitis, J. Andziulaitis-Kalnėnas ir kiti autoriai.
Aušroje

paskelbta ir pora straipsnių iš literatūros teorijos. J. Koncevičius straipsnyje „Apgulmi raštų skyriai" (1883) bando klasifikuoti raštiją bei literatūrą. S. Dagilis nebaigtame straipsnyje „Keli žodžiai apie poeziją abelnai, o ypačiai apie sudėjimą eilių" (1886) ieško grožinės literatūros (poezijos) prigimties, aptaria mokslo ir meno specifiką.
Daug dėmesio skyrė Aušra lietuvių literatūros istorijai, praeities rašytojams. Apžvalginį straipsnį apie lietuvių literatūrą („Lietuvos raszliava") paskelbė S. Dagilis (1884). Jame įrodinėjo, kad senovės lietuviai, nors ir pagonys, buvę aukštos kultūros, turėję savo raštą, turtingą kalbą; vėliau, apkrikštyti, jie ėmę spausdinti lietuviškas knygas kur kas anksčiau negu pasirodė M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai.
J. Šliūpas (J.S. Kūksztis) išspausdino straipsnį „Simanas Daukantas" (1883), kuriame supažindino su Daukanto biografija, daugiausia vietos paskyręs jo konfliktui su M. Valančiumi, paminėjo kai kuriuos jo darbus, pasižadėjo išleisti jo Lietuvos istoriją. Straipsnyje reiškiama užuojauta ir pagarba užmirštam istorikui, norima atgaivinti ir paskleisti jo idėjas. „Nieks nemylėjo daugiaus tėvynę Lietuvą už Daukantą; visi jo raštai kvėpuoja tąja meile <...>", - rašo Šliūpas; Daukantas atspėjęs „ateities dvasią", jo darbai jau ėmę nešti vaisių.
M. Davainis-Silvestraitis (Vėversis) straipsnyje „Apie Dionizą Pošką" (1884) glaustai aptarė Poškos veiklą, iš L. Ivinskio kalendoriaus perspausdino D. Poškai skirtą S. Valiūno eiliuotą laišką, taip pat D. Poškos eiliuotą laišką T. Czackiui ir eilėraštį „Mano darželis". D. Poškos kūriniu jis palaikė ir S. Stanevičiaus pasakėčią „Arklys ir meška" (tą klaidą