Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Mažoms įmonėms būdingas mažesnis valdymo specializavimo lygis ir didesnis centralizavimo lygis, o didelėms įmonėms būdingos priešingos tendencijos.
Įmonės org-jos valdymo struktūrai didelę įtaką turi jos strategija. Nuo vadovybės orientacijos į autokratinį ar demokratinį valdymą labai priklauso org-jos valdymo tipas. Org-jos kultūra, jos bendradarbių elgesio normos, papročiai lemia realias demokratinio valdymo taikymo galimybes. Prie svarbių veiksnių priskiriama org-jos aplinka. Čia reikia išskirti teisinę aplinka, kuri sąlygoja org-jos tipą ir jos valdymos stukrūrą. Didelė ir inf-jos sistemos lygio įtaka.
Inf-jos kiekis, kokybė ir jos apdorojimo lygis lemai valdymo darboutojų imlumą, valdomumo normas ir centralizavimo bei decentralizavimo lygius. Galima išskirti du org-jos tipus: 1) mechaninį (kietas tipas) 2) organi (minkštas tipas). 1) Mechaninio tipo org-jose didž. reikšmė skiriama org-jos valdymo struktūrai;

darbuotojas vertinimas pagal tai, kaip tiksliai jis vykdo instrukcijas. 2) organinio tipo org-jose didž. reikšmė skiriama iniciatyvai, savarankiškumo ir atsakomybės didinimui. Todėl užduotys yra tiksliai neformuluojamos, yra nurodomos tik veiklos kryptys, čia vyrauja horizontalūs inf-niai ryšiai.
Formuluojant valdymo struktūras panaudojami įv. formalūs metodai, leidžiantys geriau suprasti sudėtingą problemą. Praktikoje dažniausiai susiduriama su šiais metodais: 1) darbo vietų sk. Normavimo atskiroms f-joms 2) valdomumo normų nustatymui 3) faktiškų ryšių tarp atskirų darbo vietų tyrimais.
Projektuojant org-jos valdymo struktūrą daug lengviau yra naudotis normatyvais, kurie parodo atskirų darboutojų skaičiaus priklausomybę. Šiems normatyvams nustatyti naudojami būdai: 1) analitinis tiriamasis, kuris paremtas darbo vietų org-mo ir darbo sąnaudų tyrimais; tinka visose įmonėse racionalizuojant esamą struktūrą 2) analitinis skaičiuotinis – paremtas netiesioginių veiksnių įtakos darbuotojų skaičiui matematine statistine analize; remiasi daugelio panašių įmonių duomenų apdorojimu.
Naudojantis statistiniais-analitiniais būdais reikia atsižvelgti į darbuotojų darbo pasidalinimo ir org-mo lygio racionalumą. Čia galima panaudoti darbo laiko momentinis stebėjimus, ištisinius stebėjimus, autofografiją ir kt. Jų pagrindu sudaromi darbo laiko balansai ir įvertinamas jų racionalumas. Didž. problema su kuria susiduriama įgyvendinant šį būdą – atskiroms darbuotojų grupėms būdingų darbų paskirstymas. Orientaciniai darbų aprašymai pateikiami vadovų specialistų kvalaifikacijos žinynuose. Tačiau to neužtenka. Kai kurių darbuotojų skaičiaus optimalumui įvertinti galima naudoti tiesioginius ir netiesioginius