Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kurie anksčiau buvo nagrinėjami kaip
atskiros veiklos, dėl to, kad informacijos tyrinėjimas yra stipriai susijęs
su informacijos išrinkimu.
Pagaliau dabar keli modeliai yra bandomi sujungti į vieną. Wilson‘as
pasiūlė problemos sprendimo visuotinį modelį. Ankstesnis informacijos
ieškojimo, tyrinėjimo ir naudojimo suvokimas asocijavosi su atskirais
problemų sprendimo etapais, kaip tokios fazės: problemos atpažinimas, jos
apibrėžimas, sprendimas ir kur reikia sprendimo konstatavimas. Wilsno‘as
susiejo Ellis‘o ir Kuhlthau modelius, sujungdamas į vieną visumą visus
elementus ir įtraukdamas emocionalius veiksmus, kurie gali paveikti
paiešką. Šiame modelyje išskiriami 5 veiksniai, kurie gali sustiprinti arba
sulaikyti paieškos sėkmę. Tai psichologiniai bruožai (ypatybės),
demografiniai duomenys, aplinkos veiksniai, šaltinių savybės. Taip pat
įtraukta savi-veiksmingumo

sąveika: tai įsitikinimas, kad žmogus pats
vienas gali pasiekti norimus rezultatus. Įtraukdamas šią sąvoką, Wilson‘as
ir pabrėžia, kad žmogus turi tikėti savo jėgomis ir sugebės pasiekti
tikslą.
[pic]


Labai įdomus yra žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis, kur buvo
tiriami nesusijęs su darbu kasdieninis informacijos ieškojimas. Buvo
nustatyti tokio informacijos ieškojimo aspektai:
• Praktiškas (practical) informacijos ieškojimas
• Orientuotas (orienting) informacijos ieškojimas (susivokimas svetimoje
aplinkoje)
Praktiško informacijos ieškojimo tikslas – rasti specifinius atsakymus
atskiriems informacijos poreikiams. Tuo tarpu orientuotas informacijos
ieškojimas yra kaip dalis kasdieninių užsiėmimų ir leidžia žmonėms gauti
visą juos dominančią informaciją. Netgi pasiūlomas terminas „informacijos
artumas“ – „information neighbourhood“. Nors dauguma informacijos paieškų
vykdomos pirmuoju aspektu, žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis
nustato, kad pirmiausia žmonės renka informaciją susidurdami su aplinka.
Žmonės visai atsitiktinai randa sau įdomią informaciją. Informacijos
gavimas netgi įžvalgiai prilyginamas „uogų rinkimui“ – „berry-picking“.
Kadangi naršant po informacinę terpę, informacijos rinkimas dažniausiai
nesusijęs su svarbių tikslų įgyvendinimu, taigi vartotojas gali pats ramiai
susiorientuoti ir suprasti, kiek naudingos informacijos galima rasti be
tikslo klaidžiojant toje aplinkoje.
Sąvoka „informacijos artumas“ (kaip aplinka, kurioje galima ir tikslingai
ir netikslingai naršyti abiems informacinio ieškojimo aspektais) yra
būdinga virtualioms visuomenėms.