įmonės "liastat" valdymo tobulinimas/

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

darbas. Tiesioginis bendravimas su viršininku rodo apie jo prieinamumą vienodai visiems darbuotojams. Grįžtamasis ryšys suteikia pagrindą motyvacijai.[2, 112 psl.]

4. Neatskiriamas kontrolės elementas, kaip ir visose valdymo stadijose, yra žmogus. Todėl ruošiant kontrolės procedūras būtina atkreipti dėmesį į jų elgseną. Dažnai pavaldiniai daro tai, ką vadovai nori matyti patikrindami. Rekomenduojama nustatyti tokius standartus, kuriuos pavaldiniai sąmoningai priima. Jie turi jausti, kad standartai panaudojami jų darbui įvertinti, pakankamai pilnai ir objektyviai atspindi jų darbą. Jeigu tik pavaldiniai pastebės, kad nustatyti kontrolės standartai ne pilni ir ne objektyvūs, tai jie juo galės ignoruoti ir sąmoningai pažeidinėti arba jausis pavargę ir nepasitenkinę.
Štai keletas pasiūlymų, kaip įmonėje „LIASTAT“ galima teigiamai paveikti darbuotojus, norint pasiekti efektyvių kontrolės rezultatų:
• Reikia nustatyti griežtus, bet įvykdomus standartus.
• Reikia pasistengti išvengti labai stiprios kontrolės. Vadovybė neturi perkrauti savo pavaldynių daugybe kontrolės formų, nes tai atims visą dėmesį, ir galutinis rezultatas bus betvarkė. Be to kontroluojantys

vadovai neturi tikrinti darbą dažniau ir kruopščiau, negu tai būtina. Nes visa tai papildomai erzina.
• Reikia nustatyti abipusį bendravimą. Jeigu pavaldiniui iškyla kokių nors problemų dėl kontrolės sistemos, tai jis turi turėti galimybę atvirai šį klausimą apsvarstyti, nebijodamas jokių pasekmių. Toks bendravimas padidina tikimybę, kad darbuotojas tiksliai supras tikrą kontrolės tikslą ir padės nustatyti kontrolės sistemoje paslėptą aplaidumą, kurio nepastebėjo jo kūrėjai ir vadovai.

Išvados

Savo darbe pabandžiau padaryti statybos įmonės „LIASTAT“ valdymo analizę. Valdymo analizė buvo atlikta pagal planavimą, organizavimą, motyvavimą ir kontrolę.
Statybos įmonė „LIASTAT“ užima neblogą poziciją statybos rinkoje, nes turi gan aukštą pastatytų objektų kokybę, užsiiminėja ne tik gamybine, bet ir komercine veikla. Tai reiškia, kad įmonė turi gerą konkurencinį pranašumą.
Įmonė planuoja savo veiklą sekančiais etapais: nustatomos užduotys, jų įvykdymo rezultatai ir trukmė; nustatoma tikslo pasiekimo svarbiausių datų seka; nurodomi svarbiausi veiksmai (darbai); nurodomi atsakingi asmenys už kiekvieną etapą.
Apibendrinant padarytą analizę galima nustatyti, kad „LIASTATe“ yra mišraus tipo organizacinė struktūra, turinti linijinės ir funkcinės struktūros bruožų. Įmonėje organizavimo struktūra yra „žema“, nes turi palyginus nedaug valdymo lygių. Manau, kad joje naudojamas decentralizuotas valdymas.
Kaip buvo nustatyta, įmonė turi daugiausiai trūkumų, motyvuojant darbuotojų veiklą, nes neturi pakankamai papildomų lėšų. Nors organizacija stengiasi sudaryti kuo palankesnes darbo sąlygas.
Kontrolės procesui „LIASTAT“ vadovybė skiria labai daug dėmesio, o tai ne visada duoda labai gerus rezultatus, nes sustiprinta kontrolė turi savo trūkumus.

1. pav. Tinklinis grafikas

2. pav. Įmonės organizacinė struktūra

literatūra:
1. K. Antanavičius ir kt. Statybos valdymas. V.1996
2. N. Paliulis ir kt. Vadybos pagrindai V. Technika 1998
3. A. Seilius. Firmos kūrimas ir valdymas K.1994
4. F.Butkus. Organizacijos ir vadyba. V.1996
5. A. Jonaitis. Vadybos ABC. V.1998