Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

vardą. Varde turi būti įvardintas bent vienas savininkas. Bendrijos narių skaičius ribojamas nuo 2 iki 20. Nariais negali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės įmonės. Bendrija nėra juridinis asmuo. Jos nariai solidariai atsako visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrąja veikla.
Bendrijos steigimą, veiklą bei likvidavimą reglamentuoja civilinis kodeksas ir įstatymai.

3.3 Komanditinės ūkinės bendrijos

Komanditines ūkines bendrijas sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso dalinės nuosavybės teise. Ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas komanditorius. Jų turtas atskirtas nuo komanditorių turto tačiau neatskirtas nuo tikrųjų narių turto. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą ir kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Komanditinės ūkinės benrijos

finansavimo šaltinių pranašumas – galimybė panaudoti kelių bendrijos narių lėšas, o trūkumas yra tas, kad tenka verstis daugiausia su esamu turtu. Sprendimą priima visi bendrijos nariai kartu. Varde turi būti įvardintas bent vienas savininkas. Komanditorius iš esmės yra akcininkas , o bendrija – pereinamoji forma į akcinę bendrovę. Ji neturi teisės išleisti vertybinių popierių, tai jas skiria nuo akcinių bendrovių.

3.4 Akcinės bendrovės

Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė yra juridinio asmens teises turinčios ribotos trutinės atsakomybės įmonės, kurių kapitalas padalintas į akcijas. Bendrovės turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai turi nuosavybės teisę į akcijas. UAB akcijų cirkuliacijos sfera yra uždara. Akcinės bendrovės veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai. Šiuo metu Lietuvoje akcinės bendrovės kuriamos privatizuojant valstybines įmones, steigiant naujas įmones arba perkuriant individualias įmones. Akcinių bendrovių steigimą sąlygoja tam tikri faktoriai:
· Atkurti akcines bendroves ekonomiškai tikslinga, nes į apyvartą įtraukiami laisvi įmonių ir gyventojų pinigai;
· Atsivėrė didžiulės galimybės jas reorganizuoti: pertvarkyti valdymo struktūrą, keisti gaminių asortimentą ir rinkos struktūrą, kai akcininkai pripažįsta tai esant tikslinga;
· Naudojant sutelktas akcininkų lėšas mažėja bankų kreditų poreikis;
· Akcinės bendrovės lėšomis neturi teisės disponuoti niekas kitas, išskyrus akcininkus.
Kad atskiros įmonės bei asmenys susiburtų į akcinę bendrovę ir taptų juridiniu asmeniu reikia atlikti nemažai operacijų. Tie kurie taip padaro vadinami steigėjais. Dažnai steigėjai sudaro įmonės steigimo sutartį,