Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

apyvarta iki 7 mln.ECU.
· Vidutinio dydžio įmonės. Tai įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų. Metinė apyvarta iki 40 mln. ECU.
Įmonių sąjungos skirstomos į šias:
Koncernas – tai ūkio struktūra, jungiantis savarankiškas akcines bendroves, kurias sieja bendri interesai, gamybinės bei technologinės programos, glaudi kooperacija. Koncernai kuriasi dalyvavimo sistemos pagrindu, įgalinančiu kapitalo savininką, įgijusį kitų juridinių asmenų kontrolinius akcijų paketus ar pajus, valdyti svetimą kapitalą. Koncernai susidaro, vienai akcinei bendrovei supirkus kitų bendrovių kontrolinius akcijų paketus, o šioms – trečių ir t.t. Tokiu būdu susidaro visa grupė įmonių. Koncernui paprastai vadovauja didžiausia AB, atskirais atvejais sukuriama speciali valdanti bendrovė (holdingas).
Daug koncernų yra Vakarų šalyse. Turime koncernų ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, koncernas SBA, „Vikonda“, ir kt.
Konsorciumas – tai laikina savarankiška įmonių sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius. Konsorciumas steigiamas pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartis; panašiai kaip ūkinės bendrijos. Konsorciumai veikia pagal ūkinių bendrijų įstatymą.
Asociacija – tai savarankiška įmonių sąjunga, kurių galimos dvi formos: Įmonių asociacija ir Pramonės ir prekybos rūmai.

Pirmoji gamina ir parduoda panašias prekes, teikia panašias paslaugas. Pramonės ir prekybos rūmai užsiima užsienio prekybos organizavimu, ūkio plėtote, ekonominių apžvalgų, pranešimų rengimu ir pan. Asociacija yra pelno nesiekianti organizacija. Ji gauto pelno negali skirstyti savo nariams. Minimalus asociacijos narių skaičius yra trys. Tačiau tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, įmonės, sudarančios asociaciją, negali gauti pelno.
Viena aktyviausių yra Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacija. Asociacija atstovauja įmonių interesams Seime, Vyriausybėje, tarptautinėse organizacijose, skiria daug dėmesio naujų rinkų paieškai, komercinių ryšių užmezgimui, tarpininkauja įmonėms dalyvaujant įvairiose tarptautinėse mugėse ir parodose.


IŠVADOS

1. Tikslai yra būtini organizacijos egzistavimui, nes nuo jų priklauso organizacijos veiklos efektyvumas;
2. Didžiausias įmonės veiklos efektyvumas pasiekiamas tik derinant socialinius ir ekonominius tikslus. Geros socialinės sąlygos kartu padeda įveikti ekonominius sunkumus ir didina veiklos efektyvumą. Tačiau įmonei neakcentuojant socialinių tikslų (darbo užmokestis, įmonės klimatas, tinkamos darbo sąlygos ir kt) neįmanoma įgyvendinti ekonominių.
3. Įmonė pirmiausia siekia įgyvendinti ekonominius tikslus: gamybos, pasisekimo, finansinius.
4. Daugumos įmonių pagrindinis ekonominis tikslas — pelno siekimas.
5. Prikausomai nuo verslo pobūdžio skiriamos 3 pagrindinės veiklos formos: gamybinė, komercinė ir finansinė.
6. Gamybinės veiklos formos galutinis tikslas — parduoti pagamintą produkciją, paslaugas ir gauti tam tikrą pinigų kiekį.
7. Komercinei verslininkystei būdingos pirkimo – pardavimo operacijos. Norint įgyvendinti šios veiklos formos siekius, reikia gerai ištirti rinką, atliekant marketinginius tyrimus.
8. Finansinė veikla yra specializuota, nes pirkimo-pardavimo objektas yra vertybiniai popieriai, valiuta ir kt.
9. Įmonių klasifikavimas vykdomas pagal įvairius kriterijus (dydį, produkcijos paskirtį ir kt).
10. Pagal juridinį statusą įmonės skirstomos į turinčias juridinio asmens teises (akcinės bendrovės ir t.t.), kurios atsako tik savo įneštu į įmonę turtu, ir neturinčias jų (individualios įmonės ir t.t.), kurios atsako ne tik įmonės, bet ir asmeniniu turtu.
11. Dėl ES gaunamos paramos smulkiam ir vidutiniam verslui, yra nustatyti vienodi standartai, apibrėžiantys smulkių ir vidutinių įmonių sąvok