Darbas:
Pagrindinis upių mitybos šaltinis yra krituliai. Aukščiausias vandens lygis jose būna per pavasario potvinius. Dauguvoje ir Nemune vanduo pakyla 5 – 8 m, o Pripetėje – 3 – 5 m. Tačiau Polesės žemumoje Pripetė išsilieja į šonus iki 15 km, ir pavasario potvynio vandenys neretai išbūna pievose 2 – 3 mėnesius. Tiršti rūkai ir ant kalvelių vandens atskirtos sodybos tuo metu sudaro nepaprastai įspūdingą vaizdą.Baltarusijos upės įdomios dar vienu požiūriu. XIX a. pradžioje kanalų, protakų ir ežerų sistema Dniepro intakas Berezina buvo sujungtas su Dauguva, dar anksčiau, 1783 m., buvo įrengtas Pripetės intako Jaseldos ir Nemuno intako Ščiaros kanalas, - pavadintas Oginskio vardu. Abu jie apleisti ir nenaudojami, bet anuo metu
Baltarusija neturi tik savo didžiosios upės. Didžiausias yra Dniepras. Jis išteka iš Rusijos Valdajaus aukštumų ir 485 km teka iki sienos. Baltarusijojejo tėkmės ilgis 710 km., o debitas net 5000 – 6000 m/s. Visa ta atkarpa yra intensyviai naudojama laivybai.
Antroji pagal dydį yra Dauguva, ten vadinama vakarų Dvina. Baltarusijoje yra tik kelių šimtų kilometrų vidurupis.
Į pietus nuo Minsko prasideda Nemunas ir 462 km teka iki Lietuvos. Ties Gardinu Nemuno debitas apie 200 m/s, o žemupyje jis padidėja iki 600 m/s. Nuo Ščiaros įtekėjimo Nemunas naudojamas laivybai.
Baltarusija laikoma ne tik pelkių, bet ir ežerų kraštu. Beje, iš kone 11000 jos ežerų vos 280 didesni kaip 1km2. Gausiausia ežerų šiaurinėje krašto dalyje, dauguma jų ledyninės kilmės. Pietuose yra karstinių, užpelkėjusių, likusių senvagėse. Didžiausias ( 79,6 km2 ) yra Naručio ( Naročiaus ) ežeras; giliausia jo vieta – 24 m. Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos pasienyje tyvūliuoja Drūkšių ežeras, kurio plotas 44,5 km2, didžiausias gylis – 31m.
Komentarai