Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

gyvūnija

Baltarusijoje gyvena spygliuočių ir plačialapių miškų gyvūnai. Daugelyje vietų jie išnaikinti, bet nemažai jų išliko draustiniuose ir rezervatuose. Vakarinėje dalyje įsteigtas Belovežo girios rezervatas, kurio tęsinys yra Lenkijoje. Tai, ko gero, didžiausia sengirė Vidurio Europoje, kur galima pamatyti 1,5 – 2,0m kamieno skersmens pušis. Šiame rezervate gyvena apie 200 rūšių paukščių ir daugiau kaip 50 rūšių žinduolių, tarp jų briedžiai, elniai, stirnos, šernai, meškos, lapės, lūšys, ūdros, barsukai, bebrai ir daug kitų. Kitose giriose briedžių ir meškų liko labai mažai. Rezervato pasididžiavimas yra stumrai. Per paskutinį karą jie buvo visiškai išnaikinti. Vėliau iš zoologijos sodų atveži stumbrai vėl greitai paplito.
Berezinos biosferinio rezervato įžymybės yra apie pusantro šimto metų sulaukę uosynai, bebrų kolonijos ir briedžiai. Tai pirmasis rytų Europoje biosferinis rezervatas,

veikiantis pagal tarptautinę programą: nuolatos stebima ir lyginama saugomų gyvūnų ir augalų būsena rezervate ir žmonių gyvenamoje aplinkoje.


Baltarusijos istorinė padėtis


Į baltų gyventas žemes dabartinės Baltarusijos teritorijoje VI – VII a. ėmė veržtis rytų slavai. Kai kurie baltai traukėsi į šiaurės vakarus, kiti tolygiai maišėsi su atsikėlusiais slavais. IX – X a. Dysnos upės baseine ir Dnepro aukštupyje, pasak archeologų, dar gyventa baltų. XIII a. pradžioje susiformavo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ( LDK ). Lietuvos kunigaikščiai ilgainiui į ją įjungė ir slavų gyvenamų kunigaikštysčių. Bendromis jėgomis buvo lengviau kovoti su kryžiuočiais vakaruose ir totoriais mongolais rytuose. Baltarusių bajorai buvo įjungti į LDK valdymą, o baltarusių kalba XV – XVII a., greta lietuvių ir lenkų, buvo oficiali valstybinė Lietuvos DK kalba, ypač naudota įstatymų leidyboje ir teismuose. Baltarusių gyvenamosiose žemėse XVI a. pabaigoje buvo priimtas ir įteisintas unitų tikėjimas, turintis katalikybės ir stačiatikybės elementų.
Per XVII a. viduryje vykusi Žečpospolitos karą su Rusija Baltarusijos žemes labai nukentėjo. Karo, bado, epidemijų metu kraštas neteko pusės savo gyventojų. Po trijų Lietuvos ir Lenkijos Valstybės padalijimų dabartinės Baltarusijos žemės atiteko Rusijos imperijai. Rusija jose, kaip ir Lietuvoje, vykdė didžiavalstybinę rusinimo politiką, labai varžiusią baltarusių tautines galimybes. Dėl sunkios dalios XIX a. baltarusių žemėse būta daugiau kaip 150 valstiečių bruzdėjimų, kurių daugelį malšino caro kariuomenė. Ypač daug baltarusių dalyvavo 1830 - 1831 ir 1863 m. sukilimuose. Šiam antrajam Baltarusijoje