Komentarai (0)

(Darbą įkėlė tvfnas)

Darbas:

prisiminti, kad Ignalinos AE įrengtoji galia yra 3 GW.
Prognozuojama fotoelektros plėtros pasaulyje dinamika

Išvados.

Lietuvoje buvo sukonstruoti ir gaminami saulės elementai, kurių vidutinis efektyvumas siekė 14 procentų. Realiai šiuo metu saulės energiją galima naudoti tik šiluminiams tikslams - įrengti saulės kolektorius vandeniui, patalpoms šildyti ir žemės ūkio produkcijai džiovinti. Nesant skatinimo ir rėmimo naudoti saulės kolektorius vandeniui šildyti ekonomiškai neapsimoka. Pradėti tyrimai norint pagrįsti saulės energijos naudojimą patalpoms šildyti. Tačiau realiai veikiančių šildymo sistemų kol kas neturime.
Žinant Lietuvoje vyraujančią skeptišką nuomonę apie saulės energetiką ir tai, kad fotoelektra kol kas yra vienas iš brangiausių atsinaujinančių energijos šaltinių, gali kilti klausimas, kokios yra tokio spartaus dabartinio fotoelektros vystymosi priežastys ir ar pagrįstos tokios optimistinės ateities prognozės. Situacijos negalima paaiškinti vien lyginant įvairių energijos rūšių kainas - neįvertinus

tradicinio kuro poveikio aplinkai bei šalies, neturinčios savo iškasamojo kuro atsargų, ekonominės ir iš to išplaukiančios politinės priklausomybės nuo energijos importo. Kaip ir visų atsinaujinančių energijos šaltinių, fotoelektros plėtrą visų pirma sąlygoja aplinkosauginiai ir ekonominiai-politiniai veiksniai.
Didžioji iškastinio kuro dalis sukoncentruota nedidelėje Pasaulio dalyje. Kuo didesnę savo energetinių poreikių dalį šalis tenkina iš vietinių atsinaujinančių šaltinių, tuo mažiau ji yra priklausoma nuo energijos importo, šalies ekonomiką mažiau veikia vis dažnėjančios pasaulinės energetinės krizės. Tarp šalių, perkančių kurą ir visiškai priklausančių nuo jo tiekimo iš užsienio, yra ir Lietuva.
Svarbių techninių ir klimatinių priežasčių, trukdančių fotoelektros plėtrai Lietuvoje nėra. Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje vienas instaliuotas fotoelektrinių modulių vatas per metus pagamina vieną kilovatvalandę elektros energijos. Iki šiol išgyvenusios šios srities gamybinės įmonės pakankamai stabilios, nes orientuotos ne į vietinę rinką.
Tolimesnė fotoelektros panaudojimo plėtra Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tiesiogiai susijusi su valstybine politika energetikos ir aplinkosaugos srityse. Yra paruoštos kelios programos, numatančios eilės demonstracinių jėgainių įrengimą. “Lietuvos nacionalinė saulės programa” tai “Pasaulio saulės programos 1996-2005” sudėtinė dalis. Projektas “Saulė-Lietuva”-ES programos “Saulės miestai” sudėtinė dalis. Tačiau be dalinio vyriausybės finansavimo šios programos neįgyvendinamos.


Literatūra

1. http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/
2. http://saule.lms.lt/main/solarl.html
3. http://www.ateik.info/lt/saules_energija.php
4. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/04/4saule.html
5. http://www.ekostrategija.lt/index.php?content=pages&lng=lt&page_id=31&news_id=93
6. http://www.aet.eaf.ktu.lt/straipsnis1.

Komentarai

Paskelbtas ovyda211 3 metai prieš
kaip cia darbus parsisiusti? nera net ka spaust.