Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

jis iš pradžių yra nulinis) ir bandyti jį išlaikyti, retkarčiais padidinant. Valdytojams nereikia priiminėti dažnų sprendimų susijusių su dividendų politikos pokyčiais, o investuotojams nereikia nuolat šių pokyčių vertinti.

Išvados

Pastaruoju metu ekonominių tyrimų objektu vis dažniau tampa priemonės, kuriomis ištekliai sukaupiami ir paskirstomi visuomenėje. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama veiksnių ir gaminių rinkoms, t.y. vyksmui ir aplinkai, kuri veikia įmonę.
Rinkos ekonomika pasižymi individų gebėjimu kaupti turtą. Šis turtas panaudojamas arba investuojamas. Jei turtas skiriamas vartojimui,

tenka pasikliauti gaminių rinkomis. Jeigu turtas reinvestuojamas, tai jau finansų rinkų veiklos sfera. Tada svarbiausia tampa geriausio reinvestuojamų išteklių paskirstymo problema. Paprastai reinvestuojama į realius projektus, kuriuos vykdo veikiančios įmonės. Investuotojai, pasinaudodami finansų rinkomis, investuoja savo lėšas į tokias įmones, kuriose tos lėšos gali būti panaudotos pelningai.
Finansai yra ekonominė kategorija. Tačiau, norint gilau suprasti daugelio ekonominių kategorijų esmę, būtina įvertinti ne tik joms būdingus ekonominius ypatumus, bet ir atskleisti jų formavimosi prielaidas bei pokyčius, įtakojusius šių kategorijų reiškimosi mastą, būdus, formas. Todėl ir finansai turėtų būti nagrinėjami ne tik kaip ekonominė, bet ir kaip istorinė kategorija.

Literatūra:

Aleknevičienė V. „Finansai ir Kreditas“ – Vilnius 2005 .
Rutkauskas A. V., Damašienė V. „Finansų Valdymas“ – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2002.
Gaidienė Z. „Finansų valdymas“ – Kaunas 1998
Juozaitienė L. „Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. Mokomoji knyga“ – Šiauliai 2000