Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė ezysssssssss)

Parsisiųsti darbą:Zip


Aprašymas:



Darbas:

2009-08-18 15:30

Europos upes ir ezerai

Įvadas. Europa vakar, šiandien, rytoj. Europos paviršius ir gelmės. Europos klimatas. Europos augalija. Gyvūnija. Upės ir ežerai. Gyventojai ir miestai. Tautos ir religijos. Šiaurės Europa. Šiaurės Europos tautos, kalbos, tradicijos. Fenoskandija - kalnų, fjordų ir šherų kraštas. Skandinavijos klimatas ir augalija. Ledo ir ugnies sala. Miškų ir tūkstančio ežerų kraštas. Danija. Šiaurės Europos sostinės. Vakarų Europa. Britų salų gyventojai. Britų salų gamta. Prancūzijos gamta. Londonas ir Paryžius - Europos milžinai. Beniliukso gyventojai ir miestai. Vokietija. Alpės. Šveicarija. Pietų Europa. Viduržemio gamta. Viduržemio gyventojai ūkis. Pietų Europa - turistų rojus. Vidurio Europa. Dunojus ir jo aplinka. Praha ir Budapeštas - Vidurio Europos perlai. Lenkija. Baltijos šalių gyventojai. Rytų Europa. Gudija. Ukraina.

Galime džiaugtis, kad gyvename upių ir ežerų šalyje, tačiau didesnė jų dalis yra daugiau ar mažiau užteršta. Vien per metus į paviršinius vandenis išleidžiama apie 4000 mln. kub. metrų nuotekų.

Visoje šalyje šiuo metu yra daugiau nei 6 tūkstančiai rizikos vandens telkinių, kurie iki 2015 m. gali nepasiekti geros būklės. Jie išskirti dėl pramonės objektų ir žemės ūkio veiklos taršos, užtvankų įrengimo ant upių ir kitų taršos šaltinių. Ilgą laiką šie vandens telkiniai buvo palikti likimo valiai, nes šalies savivaldybės nerasdavo lėšų jų ekologiniam valymui. Priklausomai nuo užterštumo pobūdžio ir dydžio jis gali atsieiti ir kelis šimtus tūkstančių, ir kelis milijonus litų.

Savivaldybės turėjo lengviau atsikvėpti, kai sužinojo, kad šalies vandens telkinių būklės gerinimui bus skirta 2007-2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Iš viso tam šiai veiklai yra numatyta 100 mln. litų iš Europos regioninės plėtros fondo.

Pagrindinis dėmesys - vandens būklei gerinti

Saulius Vasiliauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Struktūrinių projektų skyriaus vedėjas, atkreipia dėmesį, kad ne visos paramos besikreipiančios savivaldybės iki galo išsiaiškina, kokios sąlygos keliamos šios srities projektams.

„Štai viena savivaldybė numato teikti paraišką upelio pakrantėms sutvarkyti. Tačiau nei pati savivaldybė, nei aplinkosaugos ekspertai juk neįrodys, kad iškirtus krūmus ir medžius pagerės vandens kokybė“ , - kalba S. Vasiliauskas.

Pasak pašnekovo, savivaldybės pagrindinį dėmesį turėtų skirti vandens telkinių būklės gerinimui, o ne vizualiam pakrančių gražinimui ar rekreacinei zonai šalia kurti.

„Galbūt tokiu būdu savivaldybės nori išspręsti vietines problemas - sutvarkyti užleistas pakrantes, sustabdyti yrančius šlaitus, tačiau tai yra ne aplinkosauginis, o daugiau estetinio grožio ir žmonių saugumo klausimas. Jį galima kompleksiškai spręsti valant upę, bet tai neturėtų būti pagrindinis projekto uždavinys“, - aiškina APVA atstovas.

Europà - vienas iš mažiausių (antras po Australijos) Pasaulio žemynų,

jos plotas (10,4 milijono kvadratinių kilometrų), užima tik 1/15-ąją pasaulio teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos žemyną. Europoje gyvena apie 727 mln. žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju kontinentu“ priešpriešinant „Naujajam kontinentui“ (Amerikai).

„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo etimologija neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.

Geografiniai duomenys

Šiaurėje Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose - Atlantas, pietryčiuose - Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose - Viduržemio jūra. Rytuose Europą nuo Azijos skiria: Uralo kalnai, Uralo upė, Kaspijos jūra, Kaukazo kalnai, Juodoji jūra, Bosforo sąsiauris, Marmuro jūra, Dardanelų sąsiauris, Egėjo jūra, Kretos jūra, Viduržemio jūra. Europą nuo Afrikos skiria: Viduržemio jūra, Gibraltaro sąsiauris.

Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra prie Girijos ežero ir Bernotų piliakalnio, tarp 25 ir 26 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus).

Vidutinis aukštis virš jūros lygio yra apie 343 m, aukščiausia viršukalnė - 5642 m (Elbruso kalnas).

Vyrauja lygumos (didžiausios - Rytų Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Paryžiaus baseino). Kalnai užima apie 17 % teritorijos (pagrindiniai - Alpės, Karpatai, Pirėnai, Apeninai, Uralas, Kaukazas, Skandinavijos ir Balkanų pusiasalių kalnai). Islandijoje ir Viduržemio jūros regione yra veikiančių ugnikalnių.

Klimato juostos: didžiojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose - žemyninis), šiaurėje - subarktinis, šiaurės salose - arktinis, Pietų Europoje - Viduržemio jūros.

Gamtinės zonos - nuo arktinių dykumų šiaurėje iki subtropinių Viduržemio jūros miškų ir krūmynų; pietryčiuose - pusdykumės. Arkties salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alpėse yra ledynų (bendras plotas virš 116 tūkst. km²).

Didžiausios salos: Naujoji žemė, Prano Juozapo žemė, Svalbardas, Islandija, Britų salynas, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras, Malta. Bendras Europos salų plotas apie 730 tūkst. km².

Didžiausi pusiasaliai: Kolos, Skandinavijos, Apeninų, Pirėnų, Balkanų, Jutlandijos, Krymo, Peloponeso. Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai.

Didžiausios upės: Volga, Donas, Dniepras, Dunojus, Pečiora, Šiaurinė Dvina, Dauguva, Vysla, Elbė, Reinas, Luara, Tachas, Ebras, Rona, Po.

Didžiausi ežerai: Ladoga, Onega, Venernas, Veternas, Saima, Peipus, Balatonas, Ženevos ežeras.

Volga

Volga ties Jaroslavliu

Ilgis 3530 km

Nuolydis 256 cm/km

Baseino plotas 1 360 000 km²

Vidutinis debitas 8000 m³/s

Ištakos Valdajaus aukštuma

Žiotys Kaspijos jūra

Šalys Rusija

Aprašymas:

Žmogus be vandens jaučiasi bejėgis, nes vanduo - ne tik pasaulio tėvas, bet ir žmonių maitintojas, atgaivintojas, ramintojas. Lietuvoje yra gausybė vandens telkinių. Jie visi mums yra labai brangūs. Mes turime vertinti visas Lietuvos upes ir ežerus. Todėl mes norėtume supažindinti Jus visus su Lietuvos upėmis, ir ežerais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintumėme ir kad su kiekviena diena augtų noras juos išsaugoti.

Darbas:

Pratarmė

Žmogus be vandens jaučiasi bejėgis, nes vanduo - ne tik pasaulio tėvas, bet ir žmonių maitintojas, atgaivintojas, ramintojas.

Lietuvoje yra gausybė vandens telkinių. Jie visi mums yra labai brangūs. Mes turime vertinti visas Lietuvos upes ir ežerus. Todėl mes norėtume supažindinti Jus visus su Lietuvos upėmis, ir ežerais, kad su kiekviena diena mes vis labiau juos pamiltume, vertintumėme ir kad su kiekviena diena augtų noras juos išsaugoti.

3.

Upės

Lietuvoje daug upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos - siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Nemažai sraunių upelių, kurių akmenuotose rėvose vanduo net putoja, kitos lėtai plukdo vandenis, jų dugne augantys meldai vos siūbuoja.

Šaltinių, maitinamų Lietuvos upių vandens, lygis per metus mažai kinta. Tačiau kai kuriose upėse, stipriau palijus, vanduo liejasi iš krantų. Jis toks drumstas, kad ranką įkišus pirštų nematyti. Tai daugiausia Vidurio lygumos upės. Jos ir išteka dažniausiai ne iš šaltinių, o iš pelkių ir pelkučių. Tekėdami upeliai vis platėja. Į juos įteka vis daugiau intakų. Kartais ir be intakų upė platėja, nes į ją įsilieja dugniniai šaltiniai. Intakai būna kairieji ir dešinieji. Jeigu atsistosime upės pakrantėje ir žiūrėsime pasroviui, tai kairėje bus kairysis krantas, o įtekantys upeliai - kairieji, dešinėje - dešinieji. Nėris - Nevėžis - dešinieji Nemuno intakai, o Šešupė - kairysis.

Išskiriame upės aukštupį, vidurupį ir žemupį. Žemupyje upės įtekėjimo vieta vadinama žiotimis. Didžiosios upės prieš įtekėdamos į jūras ar marias išsišakoja į keletą atšakų. Pavyzdžiui, Nemunas prieš įtekėdamas į Kuršių marias suskyla į 4 upes : Atmatą, Pakalnę, Skirvytę ir Giliją. Žemės plotas tarp tų atšakų vadinamas upės delta.

Maži upeliai suteka į vis didesnius upokšnius, šie - į upes, o pastarosios į dideles upes, kurios įteka į jūrą. Upės savo intakais surenka vandenį iš tam tikro ploto, kuris vadinamas upės baseinu. Šešupės baseinui priklauso beveik visa Sūduva. Merkio baseinas apima beveik visą Dzūkiją. Nemuno baseinui priklauso beveik visa Lietuva. Todėl Nemunas pagrįstai vadinamas upių tėvu. Tik keletas šiaurinių ir ritinių upių - Venta, Mūša, Nemunėlis ir kažkurios kitos pabėgo iš Nemuno globos. Jos teka į kaimyninę Latviją, bet, kaip ir Nemunas, įteka į visų mūsų upių globėją - Baltijos jūrą.

Priklausomai nuo to, kaip greitai upės teka, koks jų dugnas, kokia vandens temperatūra vasarą, jose auga nevienoda augalija ir gyvena įvairūs gyvūnai.

4.

Požeminiai



[1]  2  Toliau



Skelbimai
 




Darnipora.lt