Darbas:
bandyma sukurti naujos rušies, bendra visam žemynui pilietybe. Ji smarkiai išples pilieciu teises ir valstybiu galias." (Iš Komisijos pirmininko R. Prodžio kalbos Europos Parlamente, 2002 m. lapkricio 6 d., Strasburas).75 mln. naujuju ES pilieciu vidutiniškai uždirba tik 40% kitu Sajungos pilieciu gaunamo atlyginimo. Štai kodel vienas iš stojimo susitarimu yra finansine pagalba, kuria 2004 m. sudarys 10 mlrd. euru, 2005 m. - 12,5 mlrd. euru, o 2006 m. - 15 mlrd. euru. Tai pades suvienodinti 10 nauju ES valstybiu ir kitu 15 valstybiu ekonomikas. Kai kuriu nauju valstybiu ekonomika sparciai auga, o nauju ir senu valstybiu nariu integracija beveik baigta del dešimtajame dešimtmetyje pašalintu prekybos kliuciu ir naujuju valstybiu vykdytu vidaus reformu.
Naujoms valstybems narems iš ES biudžeto skiriami apie 40 mlrd. euru bus daugiausia naudojami strukturiniams ir regioniniams projektams, ukininkams paremti, kaimo pletrai, vidaus politikoms ir administracinems
Kiek gali augti ES?
25 valstybes ir 454 mln. gyventoju turinti ES dar labiau išaugs 2007 m., kai i ja istos Rumunija ir Bulgarija - jei viskas vyks pagal Kopenhagoje patvirtintus planus. Tame paciame susitikime Europos Vadovu Taryba patvirtino, kad 2004 m. ji galbut prades oficialias derybas su Turkija, jei tai savo ataskaitoje rekomenduos Europos Komisija. Derybos su šia šalimi kandidate imanomos tik jai patenkinus politinius ir ekonominius kriterijus.
Dar 1999 m. Helsinkyje Europos Vadovu Taryba nusprende, kad "Turkija yra šalis kandidate, kurios istojimas i Sajunga yra numatytas remiantis tais paciais kriterijais kaip ir kitoms šalims kandidatems." Turkija yra NATO ir Europos Tarybos nare. Asociacijos sutarti su ES ji pasiraše dar 1964 m., o narystes siekia nuo 1987 m.
Bet Turkija yra paciame Europos žemyno pakraštyje ir jos istojimo i ES perspektyva sietina su klausimu, kur butu galima nubrežti tolimiausia Europos Sajungos siena. Ar gali bet kokia ir bet kur esanti šalis prašyti narystes ES ir pradeti derybas, jei ji tenkina Kopenhagoje nustatytus politinius ir ekonominius kriterijus? Žinoma, Vakaru Balkanu šalys - Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Juodkalnija ir Serbija - gali kreiptis del narystes tik tada, kai pasieks politini stabiluma ir tenkins Kopenhagos kriterijus.
ES siekia remti stabiluma greta jos teritorijos esanciuose regionuose. Vykstant pletrai, pleciasi Europos Sajungos sienos. 2004 m. jos artimiausiais kaimynais taps Baltarusija ir Ukraina, pailges jos siena su Rusija. Su šiomis valstybemis ji



Komentarai